Pusvalandį liko be pagalbos
Kupiškio greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos specialistų nerimas kyla dėl to, kad, prieš trejus metus reorganizavus Kupiškio ligoninę, uždaryti Chirurgijos, Traumatologijos skyriai, o dar anksčiau – ir Akušerijos skyrius.
Ne darbo, švenčių dienomis ir nakties metu apskritai nelieka, kas teiktų pagalbą, todėl esant rimtesniems sveikatos sutrikimams iš ligoninės priimamojo pacientai vežami į Panevėžio arba Rokiškio ligonines.
„Būna tokių atvejų, kai neturime specialistų. Vienas pavyzdžių – į Panevėžį jau buvo išvežtas žmogus ir netrukus skubiai prireikė gabenti gimdyvę. Tuo tarpu Kupiškis pusę valandos liko be greitosios pagalbos brigados. Laimei, nieko nenutiko. O jei kur avarija? Tokiais atvejais mums padėtų centrinė dispečerinė, nes jaučiamės sėdintys ant parako statinės“, – išsakė rūpesčius Pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Dovilė Kulbokienė.
Būtent todėl kupiškiečiai medikai yra vieni aktyviausių mėginant įgyvendinti apskrities dispečerinės kūrimą, nepaisant visuomenėje kylančių abejonių. D.Kulbokienės teigimu, tokiems Sveikatos apsaugos ministerijos planams nepritaria Pasvalio, Biržų, Rokiškio savivaldybės. Palankiai reformą priima Panevėžio miestas ir rajonas. Taip pat Kupiškio rajonas.
Visas rajonas – vienas karštas taškas
Ketvirtadienį Panevėžio apskrities viršininko administracijoje vyko pasitarimas šiuo klausimu, jame dalyvavo visų minėtų rajonų Pirminės sveikatos priežiūros centrų (PSPC) vadovai, Ligonių kasos atstovai. Mat ministerija yra pavedusi visoms apskritims sudaryti GMP brigadų planą, nurodyti karščiausius taškus rajonuose. Taip pat – intensyviausius srautus pagal pacientų susirgimų pobūdį.
D.Kulbokienė po pasitarimo KŽ informavo, esą minėta informacija buvo perduota apskrities gydytojui. Tačiau optimizmo liko mažai. „Aš pabrėžiau, kad visas Kupiškio rajonas – karštas taškas. Bet kol kas liks senoji tvarka. Ligonių kasa nesutinka finansuoti trijų brigadų darbo, kaip ir anksčiau palieka pustrečios. Todėl ir toliau dieną dirbs trys brigados, naktį – dvi“, – sakė gydytoja.
Direktorė išsitarė, esą dėl brigadų skaičiaus su Ligonių kasa galima bus derėtis, tačiau vilties nedaug. O rajone ir kitų problemų per akis. Anot D.Kulbokienės, finansuojant greitosios darbą reikia atsižvelgti į tai – mieste ar kaime ji yra teikiama.
Kaimo keliais medikams tenka nukakti kur kas daugiau kilometrų nei kolegoms mieste, tad kuro sąnaudos didesnės. Be to, pasitaiko labai blogų, sunkiai išvažiuojamų kelių. Dėl to automobiliai dažniau genda. Jų remontas irgi atsieina. Taip pat nepagrįstos normos per 25 minutes greitosios automobiliui pasiekti pacientą kaimo vietovėje.
„Šiurpu, bet Kupiškio rajone yra neprivažiuojamų vietovių, todėl kiekvieną mėnesį penki rajono gyventojai patenka į pavojų. Čia matematika paprasta – per mėnesį sulaukiame 500 iškvietimų. Iš jų vienas procentas pacientų gyvena atokiose sodybose. Laimei, iki šiol nepasitaikė itin sunkių sveikatos sutrikimų, jei greitoji atvyko ir vėliau nei per 25 minutes, pagalba vis tiek buvo suteikta“, – tvirtino medikė ir sakė, kad dėl minėtų dalykų bus teikiami pasiūlymai Sveikatos apsaugos ministerijai.
Melagingi pranešimai – gimdymas
D.Kulbokienė įsitikinusi – reikalinga iš dalies apmokestinti greitosios paslaugas, bet tik tais atvejai, kai iškvietimai būna nepagrįsti arba melagingi. Latvijoje tokia tvarka jau įgyvendinta.
Praėjusiais metais vienas medikų brigados iškvietimas valstybės biudžetui atsiėjo 150 litų. O Kupiškio rajone, pasak direktorės, pasitaikė tokių atvejų, kai skambinama ir panešama, esą rajone, Palėvenėje, gimdyvei jau nutekėjo vandenys. Tačiau skubiai keliasdešimt kilometrų nuvykusi greitosios brigada nerado gimdyvės, lakstė pas kaimynus teirautis, tačiau anie tik gūžčiojo pečiais, esą tokios gyvenvietėje nėra.
Vienu adresu buvo iškviesti gaisrininkai – neva dega pastatai, policininkai – neva įvyko vagystė, greitosios medikai – atseit prasidėjo gimdymas. Tąsyk, kaip prisiminė D.Kulbokienė, minėtų tarnybų atstovai vaikščiojo po nurodyto adreso teritoriją ir visi nerimaudami ieškojo iškvietimo priežasties.
Direktorė teigė, kad daugiausia melagingų pranešimų būna dėl gimdymo. Tikriausiai todėl, kad Kupiškio ligoninėje nėra akušerijos skyriaus. Vienas pavyzdžių, jau minėtas pranešimas iš Palėvenės. Kitas atvejis – tariamos gimdyvės adresas, vardas, pavardė buvo nurodyti teisingi, tačiau tai buvo mergaitė, o nėštumas – tik piktavalių pokštas.
Navigacinė sistema neveikia
Greitosios medicinos pagalbos paslaugos gyvybiškai svarbios visiems ir joms keliami aukšti reikalavimai, dėl menkiausių nesklandumų drąsiai, garsiai, viešai reiškiamas gyventojų nepasitenkinimas. Tačiau, D.Kulbokienės teigimu, kaip jaustis felčerėms, kurioms skambina vaikai su nepadoriais pasiūlymais, arba iškeikia necenzūriniais žodžiais.
Be to, žmonės mano, jog esant vos menkiausiam negalavimui greitosios automobilis juos turi iš namų nugabenti į sveikatos priežiūros įstaigą, o paskui parvežti į namus. „Tačiau greitoji – ne taksi. Čia jau ne medicinos problema, todėl būtina arba aiškinti žmonėms, arba apmokestinti nebūtinas medikų paslaugas“, – tvirtai rėžė D.Kulbokienė ir pabrėžė, kad visi skambučiai įrašomi kompiuteryje, tada informacija perduodama medikų brigadoms, o reikiant tikslinama, ieškoma melagių.
KŽ pokalbį tęsiant apie kompiuterinę informaciją, pašnekovė vėl sugrįžo prie centralizuotos dispečerinės. Anot direktorės, įgyvendinus tokią pacientų aptarnavimo sistemą, galbūt netoliese Kupiškio rajono ribų bus kelios laisvos greitosios mašinos. Dispečerė kompiuteryje matys, iš kur skambina, koks atstumas, ir įpareigos vykti arčiausiai esančią medikų brigadą. Šitaip kupiškėnai greičiau sulauktų pagalbos. D.Kulbokienė pripažino, kad naujovei dar nepasirengta. Kupiškio GMP tarnyba praėjusiais metais yra gavusi modernų automobilį su kompiuteriu, tačiau navigacinė sistema neinstaliuota. „Po telefono skambučio navigacinė sistema turėtų nurodyti artimiausią kelią į paciento kiemą. Tačiau – neveikia. Daug kas pradėta, bet iki galo nepabaigta“, – teigė direktorė.
Ministerijos rekomendacijos
Išties prieš dvejus metus Sveikatos apsaugos ministerija nupirko 123 greitosios medicinos pagalbos automobilius. Valstybės kontrolės auditorių nuomone, dalis automobiliams pirkti skirtų lėšų panaudota neracionaliai.
Automobiliuose buvo įmontuoti 96 kompiuteriai, tačiau dauguma greitosios medicinos pagalbos įstaigų jais nesinaudoja, nes nėra tam pasirengta.
Kompiuteriai su programine įranga kainavo daugiau negu tris milijonus litų. Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad numatomas greitosios medicinos pagalbos dispečerinių steigimas apskrityse ne tik pareikalaus papildomų išteklių specialistų rengimui ir kitkam, bet gali ne pagreitinti, o pavėlinti medikų atvykimą pas pacientus.
Todėl Sveikatos apsaugos ministerijai rekomenduota dispečerinių plėtros ir modernizavimo priemones derinti su Bendrojo pagalbos centro (telefonas 112) plėtra.
KŽ pakalbinus Kupiškio miesto gyventojus, paaiškėjo, kad jie naudojasi nurodytu 112 telefono numeriu, tačiau juo atsiliepia policijos pareigūnas, o tada pagalbos tenka laukti pernelyg ilgai.