Auditoriai atkreipė dėmesį, kad numatomas greitosios medicinos pagalbos dispečerinių steigimas apskrityse ne tik pareikalaus papildomų išteklių, bet ir gali prailginti medikų atvykimą pas pacientus. Todėl Sveikatos apsaugos ministerijai rekomenduota dispečerinių plėtros ir modernizavimo priemones derinti su Bendrojo pagalbos centro (telefonas 112) plėtra.
Greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia 280 gydytojų ir 1360 slaugytojų. Didžiausią greitosios medicinos pagalbos darbuotojų dalį sudaro bendruomenės slaugytojai, t. y. medicinos felčerio kvalifikaciją įgiję specialistai, tačiau jų rengimas buvo nutrauktas prieš dešimt metų. Tai, auditorių nuomone, gali neigiamai paveikti šių medicinos paslaugų kokybę.
Audito ataskaitoje konstatuojama, kad greitosios medicinos pagalbos įstaigos pusę paslaugų, už kurias apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, teikia ne pagal ministerijos nustatytas būtinosios medicinos pagalbos teikimo indikacijas. Didžioji dalis iškvietimų būna ne dėl ūmių susirgimų ar nelaimingų atsitikimų, bet dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos turėtų gydyti bendrosios praktikos gydytojai. Taip vyksta todėl, kad medicinos paslaugų organizavimą, teikimą ir apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos tarpusavyje nesuderintos ir nedetalizuotos.
2007 m. Sveikatos apsaugos ministerija nupirko 123 greitosios medicinos pagalbos automobilius. Auditorių nuomone, dalis automobilių pirkimui skirtų lėšų panaudota neracionaliai. Automobiliuose buvo įmontuoti 96 kompiuteriai, tačiau dauguma greitosios medicinos pagalbos įstaigų jais nesinaudoja, nes nėra tam pasirengta. Kompiuteriai su programine įranga kainavo daugiau negu 3 mln. Lt. Audito metu buvo lyginamos ministerijos nupirktų ir greitosios medicinos pagalbos įstaigų įsigytų naujų analogiškų greitosios medicinos pagalbos automobilių kainos. Nustatyta, kad įstaigos, pačios įsigydamos automobilius, mokėjo mažiausiai 20 proc. pigiau negu ministerija.
