Tai lemia ir tradicijos, susiformavę įpročiai. Svarbioms šventėms kiekviena šeimininkė pasistengia prigaminti daug skanių ir sočių valgių. O kur dar giminių lankymai, vaišinimai ir linkėjimus palydintys stikliuko kilnojimai... To neretai ir neatlaikome.
Panevėžio ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjas Darius Kriukas tvirtino, kad po Kalėdų ir Naujųjų metų ligonių padaugėja. Vieniems paūmėja lėtinės virškinimo ligos – prasideda kasos, kepenų uždegimai, opaligės, kiti į gydytojų globą patenka dėl įvairaus laipsnio apsinuodijimų.
Kenkia pasenęs maistas
Pasak Gastroenterologijos skyriaus vedėjo, suvirškinti riebų maistą, rūkytus produktus, grybus ir dar alkoholį sugeba ne kiekvienas organizmas.
„Bėda ir ta, kad per šventes žmonės linkę prisigaminti daugiau maisto ir valgo jį jau nebešviežią. Dėl to neretai ir apsinuodijama“, – pastebėjo D.Kriukas.
Kaip sunegalavus padėti sau? Anot gydytojo, lengvesniais atvejais galima išgerti virškinimą gerinančių ar rūgštingumą mažinančių vaistų, aktyvintosios anglies tablečių ir gerti daug skysčių. Tačiau sunkesniais atvejais be gydytojų pagalbos neapsieinama.
Gydytoja dietologė Edita Gavelienė tvirtina, kad šventės neturėtų daryti įtakos žmogaus maitinimuisi. Anot jos, per šventes, kai maisto ant stalo būna gausiau, jau iš anksto reikėtų pagalvoti, kokios gali būti persivalgymo pasekmės: „Žmonėms, kurie turi polinkį pilnėti, rekomenduojama maistą tik ragauti, nevalgyti visos porcijos. Be to, didesnis maisto kiekis apkrauna kiekvieno organizmą.“
Pasak gydytojos, turintieji tam tikrų sveikatos problemų turėtų ir per šventes susilaikyti nuo tų produktų, kurie jiems gali pakenkti.
„Pagrindinis principas – maisto kiekis. Aukštaičiai renkasi vienokius maisto derinius, žemaičiai – kitokius. Žemaičių maisto deriniai aukštaičiams gali pasirodyti keisti, o žemaičiams jie tinkami. Ir atvirkščiai“, – sakė dietologė.
Anot E.Gavelienės, svarbu daug neprisivalgyti per trumpą laiką, geriau tą patį maisto kiekį suvalgyti lėtai ragaujant ir besimėgaujant juo. Naudinga būtų per šventes išgerti šiek tiek daugiau vandens nei įprastomis dienomis.
Pilnėti linkusiems žmonėms nepatartinas alkoholis. Alus, gazuoti, saldūs alkoholiniai gėrimai yra kaloringi, be to, kiekvienas alkoholinis gėrimas gerina apetitą.
Žolelių arbata
Žolininkė Adelė Karaliūnaitė švenčių stalui patarė pasiruošti ir tokio maisto, kuris tiktų kaip vaistas. Pavyzdžiui, avižų ir spanguolių kisielius. Daug taninų ir natūralių rūgščių turinčios spanguolės atpalaiduoja kepenų spazmus, padeda šalinti šlakus.
Pasak žolininkės, kepenų darbą palengvins pienių šaknų arbata (vieną šaukštą susmulkintų šaknų užpilti 0,5 l virinto vandens ir palaikyti termose, gerti nedideliais kiekiais). Persivalgius naudinga pelynų arbata. Pagelbėti sau galima ir išsispaudus alijošiaus sulčių (po pusę šaukštelio 3 kartus per dieną).
„Tiems, kurie turi visokių žolelių atsargų ar gali pasiskinti kai ko kieme, pravartu pasigaminti mišinį iš aviečių stiebų, uosio, lazdyno žievės, serbentų pumpurų, lapų ar šakelių ir kt.“, – patarė A.Karaliūnaitė.
Vaistas Nr. 1
Kelmiškė Jadvyga Jokubauskaitė, buvusi garsi vestuvių, krikštynų ir kitokių pobūvių šeimininkė (kol žmonės dar nesinaudojo kavinių paslaugomis), žino daug patarimų, kaip lengvinti pagirias bei apsirijimo pasekmes. Pasak jos, nėra geresnio vaisto pagirioms kaip raugintų kopūstų sriuba. Kuo ji rūgštesnė, tuo geriau. Tad prieš kiekvieną pokylį pravartu pasirūpinti, kad namuose būtų raugintų kopūstų. Jei nebus jėgų virti sriubą, gerai bus ir kopūstų rūgštimas. Apie raugintų kopūstų poveikį pagirioms malšinti žinojo jau senovės egiptiečiai.
Neblogai raugintų burokėlių rasaliukas. Šio labai pigaus, bet veiksmingo produkto gauti kiek sunkiau, nes šiandien šeimininkės burokėlių namuose neraugina. Bet numatant pagirias juk galima jų pasiraugti. O gal turite raugintų agurkų? Ne marinuotų, ne konservuotų, o tiesiog raugintų. Jų rasalas taip pat gali padėti. Blogiausiu atveju ieškokite citrinos, išspauskite jos sulčių į vandenį ir gerkite. Pagirioms reikia daug skysčių, kurie turi išplauti organizmą. Pagirias lengvina net agurklių arbata. Juk viena iš sunkių pagirių priežasčių – dehidratacija, t. y. vandens netekimas.
„Jokiu būdu nesinaudokite patarimu, jog gydytis reikia tuo, nuo ko susirgai. Juk žmogus, nukritęs nuo kopėčių ir susilaužęs koją, antrąkart nuo jų nešoka, kad išgytų“, – sako J.Jokubauskaitė.
Kelmiškė pastebi, jog yra nemažai ir medicininių preparatų pagirioms gydyti, tačiau jų vartoti nesiūlo. Ji pabrėžia, kad pagirios yra normali mūsų organizmo reakcija į netikusį poelgį, pats organizmas pasako, jog tu neprotingai elgiesi, nesugebi kontroliuoti savęs ir t. t.
