Anot A. Laucevičiaus, jei gydytojų emigracijos tempai nelėtės, gerų specialistų, mokančių dirbti su naujausia aparatūra, Lietuvoje nebeliks. Mat būtent tokie gydytojai – šiuolaikiški, išmanantys naujausias technologijas – paklausūs užsienyje.
Jau šiandien kai kurių rajonų gydymo įstaigoms nupirkta brangi aparatūra dūla nenaudojama, kadangi nėra specialistų, kurie mokėtų interpretuoti ja atliktų tyrimų rezultatus. parodymus. Taigi ateityje tokią aparatūrą storas dulkių sluoksnis gali padengti net didžiuosiuose miestuose. O juk iš tiesų šie aparatai šiandien gali labai daug. Anksčiau, norint nustatyti tikslesnę diagnozę, neretai tekdavo lįsti į žmogaus vidų arba pasikliauti nuojauta. Šiandien tiksliai diagnozuoti aparatūra leidžia be invazinių procedūrų.
Šiuo metu problemiškiausia sritis – vaikų kardiologija. Gerus vaikų kardiologus Lietuvoje galima vos ne ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti. Prieš keletą metų konsultacijos širdies ydą turintis vaikas turėdavo laukti apie 3 mėnesius, prieš porą metų – 6, prieš metus – 8, o dabar medikai pataria rūpintis registracija jau prieš metus.
„Šios srities specialistas gali kad ir šiandien važiuoti į Londoną ir iš karto gaus darbą. Jo atlyginimas bus gerokai didesnis nei galime pasiūlyti Lietuvoje. Šiuos specialistus mes vis dar turime tik todėl, kad jie dalį laiko dirba čia, o kitą dalį laiko – Anglijoje. Pavyzdžiui, jie ten vyksta savaitgaliais arba taip suplanuoja savo laiką, kad vieną savaitę dirba Lietuvoje, o kitą savaitę – Anglijoje.
Kaip bebūtų keista, jie dar turi atsakomybės jausmą, kad kažkam reikia gydyti žmones ir Lietuvoje. Neduok Dieve, jei iš tiesų vyks didžiulis ekonominis nuosmukis, tai bus pirmoji sritis, kurios medikų neteksime. Ir tuomet vaikams teks vykti operuotis į Londoną. Vargu, ar Ligonių kasa kompensuos visą operacijos kainą“, - svarstė pašnekovas.
Anot A. Laucevičiaus, panašiai savo darbotvarkę stengiasi planuoti ir kai kurių kitų sričių specialistai.
„Dar viena problemiška sritis – hematologija. Kraujo ligas gydančių specialistų Lietuvoje taip pat liko mažai. Lengvai darbą užsienyje susiranda radiologai, okulistai bei endokrinologai. Pastarųjų reikia vis daugiau, nes daugėja sergančiųjų diabetu. Tačiau panašu, kad likusieji nebesusitvarkys su šia problema Lietuvoje, nes jų per mažai, o diabetas jau tampa epidemija“, - teigė medikas.
Vietinė emigracija
Taip pat A. Laucevičius pastebi, kad egzistuoja vidinė medikų emigracija, kurią paskatino Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Stengdamiesi neapsikrauti papildoma atsakomybe, didmiesčių medikai dalį savo darbo laiko skiria darbui rajonuose.
Jiems daug paprasčiau už tą patį atlygį ramiai naktį praleisti rajoninėje ligoninėje, kurioje pacientų srautas daug mažesnis, nevyksta sudėtingos operacijos, nereikia sukti galvos dėl atsakomybės. Todėl jie mažiau laiko skiria konsultacijoms savo gydymo įstaigoje.
„Tiesa, vienokios ar kitokios eilės neišvengiamos. Turbūt teko girdėti, kas darosi Anglijoje, kitose ES šalyse. Žmogui pasakoma, kad jis atvažiuotų konsultacijai po metų ar net dviejų, ir jam nekyla jokių klausimų. Nepatekus į skubių pacientų srautą , ligoninės priimamajame su skausmais galima pralaukti 7-8 valandas. Žinoma, iki tokio lygio mums nereikia nusiristi“, - sakė medikas.
