Vienas iš požymių, iš kurių galime spėti ar tai peršalimas, ar gripas, yra tas, jog peršalę žmonės dažniau skundžiasi „varvančia“ ar užsikimšusia nosimi. Tačiau dauguma atvejų, kaip teigia terapeutai, iš simptomų ligos nustatyti beveik neįmanoma. Todėl norint žinoti tikslią diagnozę, jau per pirmąsias susirgimo dienas reikia atlikti specialius medicininius tyrimus.
Gali sukelti komplikacijas
Anot šeimos gydytojos Aušros Pilaitytės, gripo sukeliami negalavimai žymiai sunkesni. Dažniausiai šios ligos „bacila“ užpuola staiga: pakyla aukštesnė nei 39 laipsnių temperatūra, ima krėsti šaltis, atsiranda bendras silpnumo jausmas, prasideda taip vadinamas „kaulų laužymas“ (raumenų ir galvos skausmai) bei kamuoja sausas kosulys. Susirgęs gripu dažnas praranda ir apetitą, kai kurie ligoniai vemia, viduriuoja ar net kliedi esant itin aukštai temperatūrai. Gydytoja nepataria gydytis patiems – geriau nedelsiant kreiptis į specialistus.
„Gripą sukelia influenzavirusai, kurie, kitaip nei peršalimo virusai, gali sukelti pavojingas komplikacijas. Mat susirgus gripu, virusai dažnai išplinta į plaučius ar net smegenis. Tad ypač jo reikia saugotis silpnesnę imuninę sistemą turintiems žmonėms, kurie serga lėtinėmis ligomis“, –sakė šeimos gydytoja A. Pilaitytė.
Vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms gripas ypač pavojingas. Todėl prasidėjus gripo sezonui (spalio–vasario mėnesiais) medikė patarė pagalvoti apie pasiskiepijimą. Kasmet, anot gydytojos, atnaujintas skiepas suteikia organizmui reikalingą apsaugą, nes gripo virusai turi tokią ypatybę – gali nuolat keisti savo antigenines savybes. Kiekvienais metais kuriama vis nauja vakcina, kuri yra pritaikyta ateinančio gripo sezono sukėlėjams. Geriausia skiepytis spalio–lapkričio mėn, kad iki galimos epidemijos suspėtų susiformuoti reikiamas imunitetas (nuo dviejų iki keturių savaičių).
Jei sergate – gulėkite
Kokie yra paprasčiausi būdai išvengti ligos, gydytis bei apsaugoti kitus? Pirmiausia, specialistų teigimu, reikia vengti artimų kontaktų su sergančiais žmonėmis. O jei susirgote, patys taip pat laikykitės atstumo, kad neužkrėstumėte kitų. Kol sergate, geriausia likti namie. Būtina kaskart plauti rankas, nes tai padės apsisaugoti nuo mikrobų. Bakterijos dažniausiai plinta, kai žmogus paliečia užkrėstą daiktą ir tada liečia akis, nosį ar burną, todėl reikia stengti kiek galima rečiau tai daryti.
Apsisaugoti nuo peršalimo padės ir pakankamas miegas, fizinis aktyvumas, taip pat jei vengsite streso, gersite užtektinai skysčių ir valgysite sveiką maistą. O jei susirgote, leiskite sau daug ilsėtis, taip pat gerkite nemažai šiltos arbatos ir kitų skysčių, venkite alkoholio, nerūkykite. Gal ir atrodo, jog tai pernelyg paprasti būdai užkirsti kelią ligai, tačiau sąžiningai jų laikantis teigiamas rezultatas garantuotas.
Natūralios priemonės
Nė vienas, deja, kol kas neturi įgijęs imuniteto gripui, bet gali sumažinti tikimybę susirgti. Imuninę sistemą, pasirodo, galima sustiprinti ir natūraliomis priemonėmis. Pavyzdžiui, liaudies medicinoje įveikti peršalimo ligas padeda šeivamedžio uogos. Mat šių uogų ekstraktas pasižymi antivirusinėmis savybėmis ir stiprina imuninę sistemą. Beje, daugelio žinoma ir klasikinė priemonė nuo peršalimo – ežiuolė, kuri sumažina viršutinių kvėpavimo organų uždegimo simptomus.
Medikai pataria ežiuolės preparatus vartoti jau ankstyvoje susirgimo stadijoje – vos pajutus pirmuosius požymius, kas tris keturias valandas suvartoti 3-4 lašiukus šios augalo tinktūros. Nuo gripo gali padėti įvairios žolelių vonios. Patariama žolelių mikstūrą gaminti iš mėtų, eukalipto, kadagio, česnakų aliejaus. Tuomet prisileiskite vonią kuo karštesnio vandens ir pagulėkite jame maždaug 15 minučių. Neabejotinai pasijusite lyg panirę į vaistažolių arbatą.
