Tie, kas yra bent kiek susidūręs ir išbandęs hipoterapiją (graikų k. hippos – žirgas) arba jojimo terapiją, įsitikinę, jog ji naudinga visiems. Kaip tai veikia? Žingsniuojančio žirgo judesiai perduodami raiteliui. Tokia mankšta, anot specialistų, naudinga po sunkios ligos, kai sunku vaikščioti, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, turintiems regėjimo negalią, esant psichologiniams ir socialinio elgesio sutrikimams. Be to, hipoterapija gerina virškinimą, kraujotaką, stiprina skeleto raumenis, nervų sistemą, skatina natūralų bendravimą. Sakoma, jog hipoterapija puikiai tinka ir sveikiems. Tai puiki atsvara po įtemto, nervingo ir nejudraus sėdimo darbo ar mokslo.
Šeduvos gimnazijos specialiojo ugdymo skyriaus kūno kultūros vyresnysis mokytojas Arūnas Bagdonas pripažino, tiesa – kiek liūdnokai, jog hipoterapija kaip gydomasis jojimas Lietuvoje kol kas nėra įteisintas.
„Mes užsiiminėjame jojimo terapija, kuri naudinga ne tik vaikams su negalia, bet ir sveikiems, taip pat ir suaugusiems. Ši terapija veikia teigiamai mąstyseną. Kai vaikas sėdi ant žirgo, „įsijungia“ ir raumenys, ir smegenys“, – paaiškino pedagogas ir pridūrė, jog žirgas ne tik ramina, bet ir ugdo vaiko susikaupimą, dėmesio koncentraciją. Jojant tobulinamas ir vestibiuliarinis aparatas, ir motorika.
Vaikai tampa ramesni
Gimnazijoje besimokantys vaikai su įvairiais emociniais sutrikimais stebimi Raudondvaryje esančiame žirgyne. Mokytojai pastebėjo, jog per pamokas kai kuriems vaikams sunku sukaupti dėmesį, tačiau grįžę iš jodinėjimo jie pasikeičia ir vėl nori ten sugrįžti. „Mokome: jei žirgo nemylėsi, jis ir tavęs nemylės, gali ir numesti ar įspirti. Jau ateidami į žirgyną, vaikai yra susikaupę, įdėmiai stebi, kaip žirgas valomas, balnojamas, maitinamas“, – pasakojo A. Bagdonas.
Pasak kūno kultūros mokytojo, vaikai veržte veržiasi į žirgyną. Norinčiųjų per dieną būna apie penkiolika, tačiau kartą per savaitę vykstantys užsiėmimai riboja norinčiųjų skaičių. „Dirbame tik su dviem arkliais, kurie yra paruošti, bet nėra licencijuoti hipoterapijai. Jojimui jie turi būti ramūs, o tam labiausiai tinka trakėnai ir rusų ristūnai“, – aiškino A. Bagdonas ir pasidžiaugė, jog tėvai patenkinti, kad grįžę iš žirgyno vaikai tampa ramesni, net geriau miega, o kai kuriems „susitvarkė“ ir šlapimo nelaikymas naktį.
Specialistų kol kas nėra
Kai kurie raiteliai ir jojimo specialistai Lietuvoje hipoterapiją taiko dirbdami pagal patentus. Bet jie, anot pašnekovo, taip rizikuoja kitų sveikata. „Juk šiame procese turi dalyvauti ir medicinos seselė, kad stebėtų, kaip tas vaikas, turintis cerebrinį paralyžių, jaučiasi ant žirgo. Specialius gydymo pratimus turi paskirti gydytojas – juk vaiką gali ištikti nervų ar širdies šokas“, – svarstė mokytojas.
Hipoterapija – ilgas ir sunkus procesas. Tačiau užsienyje ji jau seniai išvystyta ir teisėtai taikoma, ko nepasakysi apie Lietuvą. Nuo nepriklausomybės laikų, A. Bagdono teigimu, mūsų šalyje niekas ta linkme nebuvo daroma: „O kaip tai bus įteisinta, jei iki šiol nė viena aukštoji mokykla neruošia specialistų. Be to, tai reikia tai moksliškai pagrįsti, kaip ir kuo ji naudinga.“
Tam pritarė ir „Vilniaus žirgyno“ vadovas Stasys Svetlauskas, kuris patikino, jog Lietuvoje hipoterapijos kaip tokios visai nėra arba ji taikoma nelegaliai, nes iki šiol nėra kvalifikuoto gydymo ir gydytojo, kuris apie tai nusimanytų ir turėtų tam licenziją. „Yra pavienių žmonių, kurie tai moka daryti, bet medikų specialistų nėra. Žmonės nuvažiuoja į užsienį, pamato, kaip ten dirba su žirgais ir grįžę pasiskelbia, kad užsiima hipoterapija. Negalima taip“, – susirūpinęs kalbėjo žirgyno vadovas.
Hipoterapijoje, jo manymu, turi dalyvauti ne tik apie žirgus nusimanantis žmogus, bet ir gydytojas bei su vaiku bendraujantis asmuo ar jo artimasis. S. Svetlauskas neabejoja, kad ši terapija tikrai naudinga ir duoda rezultatų, jei tuo užsiima kvalifikuoti specialistai.
Valstybei tai nerūpi
Apie hipoterapijos licencijavimą Lietuvoje rimtai svarsto kai kurie verslininkai ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai. Kaip tikino konfederacijos generalinis direktorius Rimas Varkulevičius, sanatoriją Druskininkuose valdanti „Achemos grupė“ planuoja hipoterapiją įvesti kaip vieną iš relaksacijos būdų. Šiuo metu sanatorijų medikai pradėjo domėtis šia pasauline praktika ir tikisi pasikviesti hipoterapijos specialistų iš užsienio.
„Lietuva juk turi senas žirgininkystės tradicijas. Tad galėtume profesionaliai pateikti tokias paslaugas. Todėl svarstome žirgynų plėtrą, kad būtų galima ne tik jodinėti, pramogauti, bet ir gydytis jojimo terapija“, – pasakojo R. Varkulevičius ir pridūrė, jog ketinama surengti apvalaus stalo diskusiją apie pasaulinę hipoterapijos praktiką. Joje planuoja dalyvauti žinomi šalies žirgų veisimo, treniravimo specialistai, sanatorijų atstovai bei medikai.
„Pasirėmę Europoje ir pasaulyje egzistuojančios praktikos precedentais, bandysime juos pritaikyti ir pas mus. Visa tai įmanoma, jei yra tikslinė investicija. Vedamos derybos. Matyt, valstybė į tai neinvestuos. Todėl belieka privatus kapitalas“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas.