Skiriamos dvi riebalų rūšys: „gerieji“ riebalai, turintys mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, ir „blogieji“, turintys sočiųjų riebalų rūgščių. Viena iš svarbiausių „gerųjų“ riebalų dalių – polinesočiosios riebalų rūgštys, dar vadinamos nepakeičiamosiomis riebalų rūgštimis (omega 3 ir omega 6).

Polinesočiųjų rūgščių organizmas negamina

Kaip teigia Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos medikas, ivairiuose augaliniuose aliejuose esančios polinesočiosios riebalų rūgštys yra labai svarbios ir vaikų, ir suaugusiųjų sveikatai. Polinesočiųjų riebalų rūgščių yra daug ir įvairių, tačiau svarbiausios iš jų yra dvi – tai omega-3 ir omega-6.

Šių riebalų rūgščių organizmas negali pasigaminti iš kitų riebalų rūgščių, todėl privalo jų gauti su maistu. Jei organizmas omega-3 ir omega-6 negauna, žmogui kyla pakankamai rimtų susirgimų grėsmė. Todėl šios rūgštys ir vadinamos būtinosiomis arba nepakeičiamomis riebalų rūgštimis.

Omega-3 ir omega-6 yra nepakeičiamos dar ir todėl, kad iš jų žmogaus organizme pasigamina kitos riebalų rūgštys, kurios yra labai svarbios vaikų protiniam vystymuisi, regėjimui bei visaverčiam augimui.

Pagalba nervų sistemai ir smegenims

Pastaruoju metu mokslininkai atranda vis daugiau įrodymų, kad polinesočiosios riebalų rūgštys turi lemiamos įtakos žmogaus nervų sistemai, emocinei ir intelektinei brandai, gebėjimui įgyti naujų įgūdžių. Taip yra dėl to, kad būtent šios riebalų rūgštys yra smegenų ląstelių membranų sudėtinė dalis.

Prieš beveik 15–20 metų buvo nustatyta, kad motinos pienu maitintų 6–8 metų amžiaus vaikų intelekto koeficientas yra didesnis nei maitintų pieno mišiniais (be IGPNRR) ar karvės pienu. Šis skirtumas yra dar didesnis, kai palyginama neišnešiotų naujagimių mityba.

Tokio reiškinio priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad daugiausiai įtakos intelektui turi tas faktas, jog dirbtinai maitinami kūdikiai gauna nepakankamai IGPNRR, iš kurių svarbiausia – dekosaheksanoinė rūgštis (DHR).

Riebalų rūgštys gerina regėjimą

Vaiko akies tinklainė vystosi iki aštuonerių metų amžiaus, todėl labai svarbu, kad vaikai gautų pakankamai DHR. Be to, nepakeičiamosios riebalų rūgštys turi įtakos vaiko augimui apskritai.

Su maistu gaunant nepakankamai arachidono riebalų rūgšties (AR, arba omega-6), vaikui gresia įvairūs augimo sutrikimai, kurie labiausiai pasireiškia neišnešiotiems naujagimiams pirmaisiais jų gyvenimo metais.

Atlikus mokslinius tyrimus buvo nustatyta, jog normaliam augimui reikia pakankamo kiekio arachidono riebalų rūgšties. Pastebėta, kad įdėjus šios rūgšties į šiuolaikinius, adaptuotus pieno mišinius, vaikai pradėjo augti normaliai. Manoma, kad šios omega-6 riebalų rūgšties papildomai reikia ir vyresniems vaikams.

2000 metais, išnagrinėjus pasaulyje atliktus mokslinius tyrimus, buvo nustatyta, kad omega-3 riebalų rūgštis pagerina ankstyvą neišnešiotų ir išnešiotų kūdikių regėjimo vystymąsi.

Apskritai šių riebiųjų rūgščių įtaka žmogaus sveikatai neapsiriboja vien nervų sistema ir regėjimu. Organizme iš omega 3 ir omega 6 susidaro eikosanoidai – medžiagos, svarbios žmogaus imunitetui, mažinančios sistolinį arterinį spaudimą, gerinančios kalcio rezorbciją ir didinančios jo kiekį kauliniame audinyje, mažinančios kraujo krešėjimą bei labai mažo tankio (arba „blogojo“) cholesterolio kiekį kraujyje.

Šis riebiųjų rūgščių poveikis yra svarbus ne tik vaikų, bet ir kiekvieno suaugusio žmogaus organizmui.

Kur yra „gerųjų“ riebalų

DHR ir AR yra būtinos išnešiotų ir neišnešiotų kūdikių bei vaikų smegenų ir regėjimo vystymuisi. Todėl linolio ir alfa-linoleno riebalų rūgščių žmogaus organizmas turi gauti su maistu, o AR ir DHR darinių organizmas gali gauti ir su maistu, ir pasigaminti pats iš omega 3 arba omega 6.

Šių riebalų rūgščių yra randama įvairiuose maisto produktuose, bet daugiausia – augaliniuose aliejuose ar jų pagrindu pagamintuose produktuose.

AR ir DHR naudingųjų darinių taip pat randama kai kuriuose gyvuliniuose produktuose: motinos piene, žuvyje (labai daug – žuvų taukuose), mėsoje, kepenyse, kiaušinių tryniuose. Derėtų atkreipti dėmesį, kad karvės piene jų iš viso nėra.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją