Pasak jos, sergančiųjų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis šalyje jau yra nemažai, tačiau gripo atvejų per savaitę Lietuvoje užregistruojama vos trys-penki.

Žvilgsnis į regionus

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, šią savaitę daugiausia ūmių peršalimo ligų užregistruota Šiauliuose – 68,1 dešimčiai tūkstančių gyventojų.

Vilniuje – šis skaičius buvo atitinkamai 31,1 , Kaune – 67,3, Klaipėdoje – 48,7, Panevėžyje – 50,5. Visuose didžiausiuose šalies miestuose šią savaitę buvo užregistruoti tik 5 gripo atvejai.

„Tradiciškai peršalimo ligų pikas prasideda Šiaulių regione. Gripo epidemija skelbiama, kai dešimčiai tūkstančių gyventojų tenka ne mažiau kaip 100 ūmių peršalimo ligų ir gripo atvejų. Iki to dar toli“, – pastebėjo G.Amasenkovaitė.

„Padaugėjo pacientų pas pediatrus ir šeimos gydytojus. Konsultacinėje poliklinikoje pacientų antplūdį jaučia tik pulmonologai“, – sakė Šiaulių apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė Irena Jokimčienė.

Dar ne gripas

Pasak Vilniaus Centro poliklinikos vyriausiosios slaugytojos Audronės Žalienės, sergančiųjų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis sostinėje po truputį daugėja.

„Spalio mėnesio pabaigoje gydytojai buvo dažniau kviečiami į namus. Ypač pediatrai. Galvos, gerklės skausmu, pakilusia temperatūra vaikai skundžiasi daug dažniau nei suaugusieji“, – pasakojo pašnekovė.

„Ūmių kvėpavimo takų ligų padaugėjo, tačiau gripo atvejo mūsų filiale dar neužfiksuota“, – sakė Vilniaus Centro poliklinikos Naujamiesčio pirminio asmens sveikatos priežiūros padalinio vedėja Gražina Kvėdaraitienė.

Medikės pastebėjo, kad gripo terminą žmonės dažnai vartojama neteisingai, taip vadindami paprastą peršalimą, slogą ir karščiavimą.

Ką daryti?

Dažnai tautiečiams kyla klausimas, ką daryti pakilus temperatūrai? Kiek galima gydytis pačiam, o kada jau būtina kreiptis į gydytoją?

„Jeigu temperatūra pakilo iki 38 laipsnių – mušti jos vaistais dar nereikia. Nebent senyvo amžiaus žmonėms ar vaikams, kurie sunkiai pakelia temperatūrą. Šiaip reikėtų gerti daug šiltų arbatų ir stengtis pagulėti. Jeigu taip gydantis per tris dienas nepavyksta pasveikti, būtina kreiptis į gydytoją“, – sakė G.Kvėdaraitienė.

Artėjant gripo epidemijai, gydytoja savo pacientams pataria pavartoti vitaminų, ežiuolės preparatų ar homeopatinius vaistus – jie neturi šalutinio poveikio.

„Peršalus neverta pamiršti liaudies medicinos (liepžiedžių, aviečių ir kitų vaistažolių arbatos, medaus) ir skubėti griebtis vaistų. Kai yra virusinė infekcija, antibiotikai neskiriami. Svarbiausia gerti daug skysčių ir taip plauti virusą iš organizmo“, – sakė G.Kvėdaraitienė.

Vis tas imunitetas

„Dabar visiems labai aktualus klausimas, kaip stiprinti imunitetą. Aš abejoju, ar jį galima sustiprinti rudenį – roges reikia ruošti vasarą. Imuninetą lemia žmogaus gyvenimo būdas. Būtina tinkamai maitintis, valgyti daug daržovių, vaisių, kasdien mankštintis, būti gryname ore, dažnai plauti rankas. Puiku įprasti miegoti pravėrus langą“, – sakė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

„Artėjant gripo epidemijai, aš pavartoju vitaminų su ežiuole“, – neslėpė G.Kvėdaraitienė.

Tačiau kalbintos gydytojos vien imuniteto stiprinimu nepasikliauna, kasmet jos pasiskiepija nuo gripo.

Neskuba skiepytis

Kalbintus medikus stebina tai, kad žmonės dar beveik nepradėjo skiepytis nuo gripo:

„Šiemet kaip reta gražus ir sausas ruduo. Gal todėl žmonės neskuba skiepytis“.

Gripo epidemija Lietuvoje dažniausiai prasideda vasario mėnesį, nors pernai ji prasidėjo daug anksčiau – gruodį.

„Patikimiausia apsauga nuo gripo yra skiepai. Skiepytis reikėtų rudens mėnesiais ar gruodį, kol neprasidėjo gripo epidemija. Pasiskiepijus apsauga susidaro maždaug po 2 savaičių. Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, nes kiekvienais metais gripo virusas kinta, skiepijama vis kitokios sudėties sezonine gripo vakcina. Kokios sudėties ji turi būti, kasmet sprendžia Pasaulio sveikatos organizacija“, – sakė D.Razmuvienė.