„Vyrui nervų ligos prasidėjo, ir plaukai slenka. Ir vaikams, visai šeimai. Ir šiaip jaučiamės nelabai saugiai“, – LTV žurnalistams sakė klaipėdietė.
„O kur yra šitos stotelės higienos pasas? Jeigu jo nėra, kodėl jūs dabar pat nesėdat į mašiną, nepasiimat šitų draugiškai nusiteikusių policininkų, nevažiuojat ir neištraukiat rozetės“, – higienos specialistams kalbėjo vienas protesto dalyvių.
Higienos specialistai teigia nutraukti stoties veiklos negalintys, nes higienos pasas jai įrengti nereikalingas. Bet pripažįsta, kad įstatymuose yra spraga.
„Yra prieštaravimas, kadangi higienos pasų išdavimo tvarkos reikalavimai yra griežti – kas kokiems teisės aktams turi atitikti, kokios patalpos ir t.t. O antena yra nesudėtingas statinys. Jam, pagal statybos įstatymą bei STR, net nereikalingas leidimas statyboms“, – sako Rimantas Giedraitis, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro skyriaus vyr. specialistas.
Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta koreguoti tokių objektų higienos normas.
„Normos Lietuvoj ir taip yra griežčiausios iš ES šalių ir apie jų griežtinimą tikrai specialistai nekalba. Jos šimtą kartų griežtesnės negu Europos Komisijos rekomendacijos“, – tvirtina Marius Urbonas, Valstybinio aplinkos sveikatos centro Visuomenės sveikatos ekspertizės skyriaus vedėjas.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centras ištirti nepatenkintų kvartalo gyventojų aplinką žada, kai mobiliojo tinklo apkrova bus didžiausia. Tik jei spinduliuotės normos bus viršytos, galima bus svarstyti, ar nutraukti stotelės veiklą.
Klaipėdiečiai – ne pirmieji, reiškiantys nepasitenkinimą mobiliųjų tinklų antenų kaimynyste, tačiau specialistų teigimu, nėra įrodymų, kad jos tiesiogiai kenktų sveikatai.
