Socialinių tyrimų institutas yra atlikęs du išsamius tyrimus, rodančius kontracepcijos naudojimo tendencijas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį.
1995 m. kurį nors apsisaugojimo būdą nuo neplanuoto nėštumo naudojo 46,9 proc. moterų. 2006 m. duomenimis, kontracepciją jau naudoja 75,9 proc. įvairaus amžiaus moterų. Tiek anksčiau, tiek dabar dažniau nurodė besisaugančios nuo nėštumo 20-34 metų moterys (iki 57 proc. prieš dešimtmetį ir iki 83 proc. dabar).
Mažiau kontracepcija rūpinasi 45-49 metų moterys. 1994 m. tai darančios nurodė 20,9 proc. šio amžiaus respondenčių, 2006 m. – 59,9 proc.
Kurios nors rūšies kontracepciją pasaulyje šiuo metu naudoja apie 61 proc. moterų, tačiau Socialinių tyrimų instituto darbuotoja Vaida Tretjakova teigia, kad tai nereiškia, jog Lietuvoje saugotis nuo nėštumo yra populiaru.
Minėta statistika pateikta įtraukiant ir atsilikusias trečiąsias šalis, kurių gyventojai apie kontracepciją nėra nė girdėję. Tuo tarpu Prancūzijoje nuo nėštumo saugosi apie 85 proc. moterų. Panašūs skaičiai yra ir kitose išsivysčiusiose pasaulio valstybėse.
Pagal pasirenkamus apsaugos būdus šiuo metu vyrauja hormoninės tabletės (27,2 proc.), prezervatyvai (25,4 proc.), lytinio akto nutraukimas (12,5 proc.), spiralės ir žiedai (9,6 proc.), vaisingų dienų skaičiavimas (10,9 proc.).
Prieš dešimtmetį populiariausi buvo taip pat prezervatyvai (25,4 proc.), lytinio akto nutraukimas (19,4 proc.), spiralės ir žiedai (17 proc.), vaisingų dienų skaičiavimas (17 proc.), o hormoninės tabletės sudarė vos 4,1 proc.
„Taigi kontraceptinių tablečių vartojimas per dešimtmetį gerokai išaugo. Tačiau lyginant su ES senbuvėmis, jos pas mus nėra labai populiarios. Vakaruose jas vartoja bent dvigubai daugiau moterų. Vis dar daug moterų Lietuvoje pasikliauja vaisingų dienų skaičiavimu, nors šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis jis nėra patikimas“, - svarstė V. Tretjekova mokytojams skirtame seminare „Neplanuoti nėštumai ir jų prevencija“.
Anot pašnekovės, pastebėta įdomi tendencija, kad Lietuvoje du kartus dažniau šiuolaikinę hormoninę kontracepciją renkasi jaunos moterys iki 24 metų, kurios su partneriu gyvena oficialiai nesusituokusios. Kaimo moterys linkusios pasikliauti senaisiais kontracepcijos būdais – vaisingų dienų skaičiavimo bei lytinio akto nutraukimu. „Pavyzdžiui, Prancūzijoje tokia tendencija nepastebėta“, - sakė mokslininkė.
Neplanuotų nėštumų pasekmės
Socialinio tyrimo instituto duomenys rodo, kad jaunų moterų gimdymų skaičiumi Lietuvą lenkia Bulgarija, Rumunija, Vengrija, Estija, Latvija, Slovakija. Tuo tarpu Švedijoje, Ispanijoje, Slovėnijoje, Danijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje jaunos moterys gimdo rečiau nei Lietuvoje.
Nors Lietuvoje nėra vieningos nuomonės, ar verta paauglius supažindinti su lytinio gyvenimo subtilybėmis bei kontracepcijos būdais, specialistai pastebi, kad šalyse, kuriose jau keletą dešimtmečių tai daroma, neplanuotų nėštumų ir abortų kur kas mažiau.
Visame pasaulyje per metus suskaičiuojama apie 80 mln. neplanuoto nėštumo atvejų, kurie sudaro 38 proc. visų nėštumų. Maždaug 58 proc., arba daugiau nei penktadalis, jų baigiasi abortu. Išsivysčiusiose šalyse neplanuoti nėštumai sudaro maždaug 49 proc., iš jų abortais baigiasi 36 proc.
Anot specialistų, 51 mln. neplanuoto nėštumo atvejų per metus būna dėl to, kad moteris nesisaugo, likę 25 mln. – dėl netinkamo arba dėl nepastovaus kontracepcijos priemonių naudojimo. Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, daugiausiai abortų darosi 20–24 metų moterys.
Vakarų šalyse moterys nesinaudoja kontracepcijos priemonėmis dėl daugelio priežasčių. Kai kurios moterys tiesiog nemano, kad joms gresia neplanuotas nėštumas, kadangi neplanuoja lytiškai santykiauti. Kitos yra nusivylusios pastaruoju metu naudota kontracepcijos priemone arba to nenori jų partneris.
Pavyzdžiui, apklausos parodė, kad JAV 56 proc. moterų bent kartą gyvenime su partneriu naudojo lytinio akto nutraukimo metodą, nors tai, anot specialistų, nėra patikimas kontracepcijos būdas.
Neoficialiai abortų daugiau
Pagal abortų skaičių Lietuva, anot V. Tretjekovos, užima tarpinę poziciją tarp Rytų ir Vakarų. Rytų Europoje – buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse – abortų skaičius pakankamai didelis. „Pas mus jis tarsi stabilizavosi, tačiau neramina, kad daugėja santykinai jaunų moterų abortų. Kita vertus, nepilnamečių nėštumų mažėja. 1993 m. tūkstančiui 17-mečių tekdavo kiek per 20 nėštumų, dabar – dvigubai mažiau“, - sakė specialistė.
Lietuvoje kasmet gimdo apie 2500 merginų iki 19 metų amžiaus. Vidutiniškai ketvirtadalis nėštumų paauglystėje baigiami abortais.
Anot akušerio-ginekologo Rolando Žiobako, prie oficialaus abortų skaičiaus reikėtų pridėti dar 20-30 proc. „Kai kurios privačios medicinos įstaigos nepateikia visų duomenų. Abortų skaičius mūsų šalyje tikrai didesnis“, - įsitikinęs medikas.
