Gydytoja pediatrė Dalia Jakaitė sako esanti visiškai tikra, kad tai – hospitalinės infekcijos. Kitaip tariant, visiškai sveikas kūdikis jomis buvo užkrėstas gimdymo namuose. Šiuo atveju – Vilniaus gimdymo namuose.
Mergytė auga linksma ir gyvybinga, tačiau jai teko iškęsti visą antibiotikų kursą, o gydytojai įtaria, kad auksinis stafilokokas sukėlė kitų negalavimų. Tėvai mina įvairių gydytojų kabinetų slenksčius, daro tyrimus po tyrimų ir jaučiasi likę vieni su savo bėda – jokios atsakomybės už tai, kad jų kūdikis buvo greičiausiai apkrėstas, niekas nenori prisiimti. Negana to, kai kurie medikai numoja ranka – esą auksinio stafilokoko gydyti išvis nereikia, jis esą išnyksta pats. „Mums nepasisekė, jei infekciją parsivežėme iš gimdymo namų. Ką darysi, taip būna. Bet, jei taip atsitiko, norėtųsi adekvačios reakcijos iš sveikatos apsaugos sistemos ir gydytojų patarimų, kur kreiptis, kaip elgtis ir kokių priemonių imtis“, – sako mama Jolanta. Anot jos, dabar – klaidus labirintas tarp gydytojų, įvairių tyrimų ir visiškai skirtingų rekomendacijų, ką daryti.
Be to, jei jų dukra buvo apkrėsta Vilniaus gimdymo namuose, tėvai galėtų pretenduoti ir į kompensaciją iš ligoninės.
Gydytojos D.Jakaitės nuomone, įrodyti, kad mergaitė buvo apkrėsta hospitaline infekcija, galima. Hospitalinės infekcijos požymiai, skiriantys ją nuo kitų infekcijų, yra aiškūs: „Hospitalinė infekcija yra atspari paprastiems antibiotikams, mat infekcija jau dažniausiai būna gydyta, todėl gali sukelti neprognozuojamas ir nevaldomas reakcijas.“ Tik, deja, liūdnai konstatuoja medikė, Lietuvoje tai beveik neįmanoma.
Ligoninės ginasi kaip gali
D.Jakaitė sako, kad ją bene labiausiai sukrėtė atvejis, kai berniukas, paguldytas į Santariškių ligoninę planinei operacijai ir apkrėstas auksiniu stafilokoku bei dėl šios infekcijos kilus komplikacijoms netekęs galūnių, tiksliau, jo tėvai, niekaip iki šiol negali įrodyti hospitalinės infekcijos užkrato atvejo ir gauti kompensacijos.
„Po šio įvykio supratau, kad noriu studijuoti teisę ir sąžiningiems gydytojams padėti ginti pacientus“, – sako D.Jakaitė.
Ji mano, kad Lietuvoje užkrėtimo hospitalinėmis infekcijomis (taip pat ir auksiniu stafilokoku) atvejų yra tikrai nemažai. Užsikrečia ir kūdikiai, ir vaikai, ir suaugusieji. „Pavyzdžiui, iš savo praktikos galiu pasakyti – jei tik kuris vaikas paguli Santariškių pediatrijos centre, jis būtinai suserga Rota virusu, o nuo jo užsikrečia visa šeima. Per metus paprastai turiu gydyti kelis kūdikius, užsikrėtusius auksiniu stafilokoku ar kitomis bakterijomis.“
Gydytojos manymu, tai lemia ne tik tai, kad sukėlėjai egzistuoja ne tik ligoninių skyriuose ir mūsų aplinkoje, bet ir žmonių, gydytojų, higieninė kultūra.
Bet, sako D.Jakaitė, informacija nuo visuomenės apie hospitalines infekcijas yra slepiama, nors kartais ištisi ligoninių skyriai yra uždaromi, kad būtų išvalyti.
„Juk niekas gimdymo namuose po gimdymo nedaro moterims pieno, išmatų tyrimų – ligoninės nenori rūpesčių, nes paskui daug lengviau įrodyti, kad infekcija buvo užsikrėsta ne ligoninėje, o kur nors kitur“, – sako gydytoja pediatrė.
Ir ši gydytoja yra teisi. Visuomenės sveikatos centro skyriaus vedėja Asta Razmienė sako, jog hospitalinių infekcijų prevencijos sistemai Lietuvoje – toli gražu iki tobulumo.
Protrūkio nėra, bet viešai nėra ir realaus vaizdo
Pagal A.Razmienės turimus duomenis, Vilniaus gimdymo namuose per pirmąjį 2008–ąjį ketvirtį pati ligoninė išsiaiškino keturis auksinio stafilokoko atvejus. Bet tai – ligoninės pateikiama informacija, mat Lietuvoje vyksta vadinamoji pasyvi ligoninių epidemiologinės būklės stebėsena. Kitaip tariant, ligoninės yra įpareigotos Visuomenės sveikatos centrui siųsti ketvirtines ataskaitas apie aptiktus užkrėtimo hospitalinėmis infekcijomis atvejus.
Gydytoja D.Jakaitė A.Razmienę papildo – tais keturiais atvejais infekcija pasireiškė per pirmąsias kūdikio gyvenimo dienas dar ligoninėje. Vadinasi, jei auksinis stafilokokas ar kita infekcija pasireiškia po trijų mėnesių, kaip mūsų minėtajai mergaitei, ar po aštuonių, kaip yra buvę kartą gydytojos praktikoje, tai nepatenka nei į ligoninės, nei į Visuomenės sveikatos centro, nei apskritai į Lietuvos oficialiąją statistiką.
„Nesu patenkinta šia sistema – kas iš tų ketvirtinių ataskaitų, – sako A.Razmienė. – Dabar ligoninės pačios diagnozuoja ir pačios informuoja ir į šį procesą nėra įtrauktos išorės kontrolės institucijos. Savanoriškais pagrindais beveik visos Lietuvos ligoninės dalyvauja hospitalinių infekcijų stebėsenos programoje – siunčia duomenis į Higienos institutą, ten mokslininkai tiria, apibendrina padėtį ir teikia ligoninėms rekomendacijas. Bet viešai šie duomenys nėra teikiami. Tai – mokslinis stebėjimas ir net Visuomenės sveikatos centras jų turimos informacijos negauna.“
Hospitalinės infekcijos – visuotinė problema, tačiau kai kur jų prevencija yra veiksmingesnė – dvejopa. Tokią pataria ir Pasaulio sveikatos organizacija. Taigi į ligoninių stebėseną įtraukiamos ir išorės kontrolės institucijos, tokios kaip visuomenės sveikatos centrai. Bet Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse į Rytus nuo gerokai pažangesnės šia prasme Vakarų Europos, išskyrus Slovėniją, anot A.Razmienės, dvejopos stebėsenos sistema dar nėra įvesta.
„Vyksta vidinė diskusija ir gan aštri, bet kol kas nuspręsta nieko nekeisti“, – sako A.Razmienė. Bet ką daryti paprastiems pacientams? Ar jiems neturėtų būti pranešta, kokios infekcijos yra ligoninėje, taip paliekant jiems galimybę rinktis? Pagaliau kaip apginti savo teises, jei buvo tokia infekcija buvo užkrėstas ką tik gimęs kūdikis?
Bijo panikos
A.Razmienė sako, kad daugiau viešumo reikia, ypač pravartu būtų į procesą įtraukti kontrolės institucijas. Bet tai turi būti daroma protingai, kad nekiltų nereikalingų aistrų ir nebūtų klaidinama visuomenė.
„Ligoninės labai bijo informacijos apie hospitalines infekcijas paviešinimo, bet jos tikrai labai stengiasi, kad užkratų atvejų būtų kuo mažiau. Tai – ne tik Lietuvos bėda, net Švedijos gimdymo namuose galima rasti auksinio stafilokoko, – sako ji.– Ar įmanoma atlikti patikrinimą ligoninėse prieš išrašant pacientus? Įmanoma, bet tai kainuoja milijonus. Kiek žinau, Didžiojoje Britanijoje prieš priimant pacientus į gydymo įstaigas atliekami tyrimai, mat ten vyksta daug teismo procesų. Bet tai – labai brangus dalykas.“
Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija didelės problemos neįžvelgia. Ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas sako, kad ligoninių epidemiologinės būklės prevencijos sistemą tobulinti gal ir reikėtų, bet jis abejoja, ar didesnis viešumas būklę pagerintų.
„Daug kas priklauso nuo bendros kultūros. Kai nebebus gėdinga pasakyti, kad vienoje ar kitoje ligoninėje yra vienokia ar kitokia infekcija, padėtis gal keisis. Bet dabar ligoninės suiteresuotos slėpti informaciją ir nepateikti duomenų apie tai, kas jose vyksta. Galiausiai ir visuomenei pateikta informacija gali neparodyti realaus vaizdo, tik sukelti paniką ir isteriją“, – sako H.Baubinas.
Pasak Vilniaus gimdymo namų laikinosios direktorės Kornelijos Mačiulienės, infekcijos – netinkamo rankų plovimo problema.
„Ir streptokokas, ir stafilokokas jau yra ne tik hospitalinė, tai jau yra visuomenės infekcija, tad jais galima užsikrėsti bet kur. Mes gauname informaciją iš Visuomenės sveikatos centro ir visus atvejus tiriame. Bet labai abejoju, ar mergaitė auksinį stafilokoką galėjo parsivežti iš Vilniaus gimdymo namų – juk moterys gimdo atskirose gimdyklose, guli palatose po dvi, personalas dirba su vienkartinėmis priemonėmis, mes visas moteris mokome plauti rankas – juk tai pirmiausiai rankų plovimo bėda.
Kiekviena ligoninė turi savo epidemiologą, kuris ją nuolat prižiūri, ima pasėlius, tikrina. Ir mūsų ligoninėje niekada nėra išaugęs viskam atsparus auksinis stafilokokas, o klebsiella pneumoniae isvis iš viso niekada nėra buvę... "
Kol pareigūnai, atsakingi už visuomenės sveikatą, ginčijasi, žmonės ne tik kad neturi realaus įsivaizdavimo, kokios grėsmės jų ir jų vaikų laukia ligoninėse, bet ir kompensacijų už patirtas skriaudas sistema – klaidi ir be proto ilga.
Visuomenės sveikatos centro darbuotojos A.Razmienės teigimu, Lietuvoje galima rašyti skundą medicinos auditui ir tuomet konkretus atvejis išsamiai ištiriamas. Deja, tai vyksta labai ilgai ir labai retas kuris ryžtasi pradėti šį procesą.
"Atgimime" skaitykite:
Nužudyti kapitalizmą? Ne, dar nereikia
Sumaištis JAV finansų sektoriuje sukėlė rimtų praradimų Europoje. Kai kurie ekspertai rimtai kalba apie laisvosios rinkos krizę. „Atgimimas“ domėjosi, kaip atsilieps pasaulio ekonomikos sukrėtimai kiekvienam Lietuvos žmogui.
Turgaus įpročiai
Apie Lietuvos partijų bruožus ir būsimų Seimo rinkimų perspektyvas pasakoja racionalaus balsavimo sistemos Manobalsas.lt projekto bendraautorė Ainė Ramonaitė.
Mano mama mane pardavė
Linai - tik aštuoniolika. Būdama vaikas, ji tapo prekybos žmonėmis auka. Vaiko kūną buvo bandoma parduoti Anglijoje, suteneriai jį siūlė sekso klientams ir Lietuvoje. Šiandien ant rankų ji sūpuoja dvejų metų vaikutį ir kabinasi į kitokį gyvenimą - tokį, kokio ji nematė ir nepažino vaikystėje.
Duokite man mano tiesą!
Manydama, kad gali atstovauti universaliai tiesai, tradicinė žiniasklaida grimzta į nebūtį.
Komunizmo nusikaltimų įvertinimas: užduotis Europai
Praėjo 20 metų, kai griuvo komunistinės diktatūros simbolis - Berlyno siena. Praėjo penkeri metai, kai į Europos Sąjungą įsiliejo kraštai, kurie savo kailiu patyrė visą komunistinio totalitarizmo siaubą. Dabar jau pradedame kalbėti, kad komunistinius-totalitarinius režimus turime įvertinti ne tik mes patys savuose kraštuose, bet ir aukščiausiu europiniu lygiu.
