Suzana sako įsivaizdavusi, kad po operacijos bus laiminga, pasitikinti savimi, liekna mergaitė, kuri perka bet kokius drabužius. „Įsivaizduodavau storulės kerštą“, – priduria moteris.
Suzanai buvo 24 metai, kai jai pirmą kartą buvo atlikta svorio mažinimo operacija. Nuo to laiko ji bandė visas įmanomas priemones svoriui mesti. Bet niekas nepadėjo, ji vis tiek svėrė 130 kilogramų. Pirmoji operacija nepavyko, ir Suzanai reikėjo daryti kitą.
Per antrąją operaciją jai sumažino skrandį. Tuomet Suzana staiga nuo 130 kg sulieknėjo iki 63 kilogramų. To meto nuotraukose, kurios dabar guli stalčiuose, ji atrodo kaip anoreksikė.
Suzana sako žiūrėdama į šias nuotraukas įsivaizduojanti badaujantį žmogų Afrikoje.
„Kai guldavausi, turėdavau tarp kelių įsisprausti pagalvę, kad neatsirastų nutrynimų. Bet aš tik galvojau, kad išsipildė mano svajonė, kad pagaliau esu liekna“, – prisimena moteris.
Po metų atsirado skausmai ir skrandžio problemos. Suzanai skaudėjo didžiąją laiko dalį, ne kartą teko gulti ligoninėn. „Nebežinau, kiek kartų buvau ligoninėj... Ir jie nieko negalėjo padaryti. Nežinom, ką daryti, – sakydavo. Mano daktaras rašinėdavo visokius siuntimus, bet nieko...“, – pasakoja Suzana.
Paklausta, ar teiravosi, kokie gali būti šalutiniai tokios operacijos poveikiai, Suzana sako: „Nebuvo jokios informacijos, nė žodžio. Sakydavo: ne, nėra jokio šalutinio poveikio, neturėsite jokių problemų, jums viskas bus gerai. O iš tikro, tai jie nežinojo, ką daro“.
Svorio mažinimo operacijos eilėje laukia keletas tūkstančių švedų. Prieš pora metų atlikti tyrimai rodo, kad svorio mažinimo operacijos yra puikus būdas numesti svorį. Tačiau, kaip ir atliekant kitas operacijas, yra komplikacijų rizika.
Vis dėlto Torstenas Olbersas, Chrirurgijos skyriaus Salgrenskos ligoninėje Giotenburge vadovas, sako, kad nepavyksta vos 1–2 procentai tokių operacijų.
„Natūralu, kad žmogui, kuris ilgai kentėjo – kaip kad Suzana kenčia pilvo skausmus – yra neigiama patirtis. Bet jei pažvelgsime iš perspektyvos, pažvelgsime toliau nei vienas individas ir pasversime tokių operacijų naudą ir problemas, pamatysime, kad jos duoda daugiau naudos nei sukuria problemų.
Mes nesakome, kad nėra žmonių, kurie neturėtų problemų po šitų operacijų. Didžioji dalis pasijunta geriau negu anksčiau, pasijunta lyg jiems būtų suteiktas naujas gyvenimas“, – tvirtina T. Olbersas.
Suzana buvo priversta pristabdyti savo gyvenimą po operacijų. Šiandien dėl skausmų ji tegali dirbti keturias valandas per dieną. Pakelti skausmus jai sunku ir fiziškai, ir dvasiškai. Dabar ji sveria lygiai tiek pat, kiek ir prieš operacijas – 130 kilogramų.
Skirtumas tas, kad dabar ji jaučiasi daug blogiau. Suzana taip pat sako nejaučianti jokios paramos ar pagalbos iš medikų.
Šį rudenį jai bus atlikta dar viena – trečioji – operacija. Bet ne tam, kad vėl nukristų svoris.
„Aš tik noriu atsikratyt tų pilvo skausmų. Čia mano svarbiausias tikslas. Aš tiesiog tai jaučiu... Nors ir neatrodo, kad kenčiu tokius nepakeliamus skausmus“, – sako Suzana.
Parengta pagal bendrą Lietuvos radijo ir dar šešių Europos visuomeninių transliuotojų projektą „Mano Europa“.
