Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Profilaktinės medicinos laboratorijos vedėja Jūratė Klumbienė pastebi, kad hipertenzija – labai didelė tautiečių problema. Ši liga kamuoja daugiau kaip pusę darbingo amžiaus Lietuvos vyrų ir 40 proc. moterų.
Normaliu laikomas kraujospūdis – 120/80. Medikai ragina: jeigu kelis kartus atsitiktinai pasimatavus kraujospūdis būna aukštesnis negu 140/90, būtina eiti pas gydytoją išsitirti. 10 proc. atvejų padidėjęs kraujospūdis yra kitų rimtų ligų simptomas, tarkim, inkstų, širdies arba endokrininės sistemos.
Neretai vidutinio amžiaus žmonės net nepastebi, kad jų kraujo spaudimas padidėjęs. Dažnai tai nustebina keturiasdešimtmečius, kurie jaunystėje skųsdavosi per mažu kraujo spaudimu. Deja, ir tokiems žmonėms vėliau kraujo spaudimas gali padidėti, net atsirasti hipertenzija.
Pavojinga liga
Apie hipertenziją sukurta daug mitų, net anekdotų. Kažkas hipertenziją yra pavadinęs dviejų veiksmų drama be veikėjų: pirmame veiksme nesama veikėjų, nes žmonės nežino, kad turi joje dalyvauti, antrame – jie jau išmirę. Statistika teigia, kad net 68 infarktai iš 100 ir 75 insultai iš 100 įvyksta esant padidėjusiam kraujospūdžiui.
„Gyvenimo būdas turi milžiniškos reikšmės šioms ligoms išsivystyti. Žmonės, turintys antsvorį, kenčia nuo hipertenzijos 3–4 kartus dažniau negu normalaus svorio asmenys. Riebus maistas, nulemiantis aterosklerozę, skatina ir hipertenziją, širdies ir kraujagyslių ligas“, – pabrėžė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Bendrosios praktikos gydytojo centro direktorius Vytautas Kasiulevičius, pastebėdamas, kad daug įtakos susirgti šiomis ligomis turi nenormuota darbo diena, naktinis darbas, stresai, poilsio stygius.
Kartais šios ligos vadinamos ir verslininkų ar vadybininkų, kitą įtemptą, nuolat stresų lydimą darbą dirbančių asmenų palydovėmis. Tarp specialybių, prie kurių labiausiai „limpa“ hipertenzija, minimi vairuotojai, kalnakasiai, pedagogai ir medikai.
„Hipertoninis charakteris“ ir prevencija
Beje, kartais vartojamas ir terminas „hipertoninis charakteris“. Taip sakoma apie nuolat skubantį, susierzinusį, vis daugiau aprėpti norintį ir visko padaryti nespėjantį, dėl to save graužiantį, vidinės įtampos kamuojamą žmogų.
Mūsų vis spartėjantis gyvenimo ritmas kreipia mus į tą pusę. Beje, taip paprastai reiškiasi ir kiekvienas pervargimas. Jau trečius metus Lietuvoje įgyvendinama asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių rizikos grupei, prevencijos priemonių programa leidžia šeimos gydytojams pasiūlyti atlikti daugiau tyrimų rizikai įvertinti.
„Pacientus, kuriems nustatome riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, siunčiame pas specialistus nuodugniai įvertinti. Labai svarbu, kad profilaktikos programoje dalyvaujantys šeimos gydytojai turi galimybių nemokamai pacientams atlikti daugiau tyrimų, ypač lipidogramą, ne tik įvertinti bendrą kraujo tyrimą, kraujo spaudimą ir žmogaus svorį“, – sakė Kauno medicinos universiteto klinikų Šeimos medicinos klinikos administratorius Šarūnas Mačinskas.
Pasak jo, pacientai, sužinoję, kad priklauso didelės rizikos grupei susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, paprastai labiau susirūpina savo sveikata, keičia gyvenimo būdą, tad pavojus susirgti sunkiomis ligomis grokai sumažėja. Bėda, kad po kiek laiko savo ryžtą gyventi kitaip paprastai pamiršta.
Gyvensenos reikšmė
„Rizikos grupės asmenims pirmiausia patariama sureguliuoti mitybą, mažinti antsvorį, atsisakyti žalingų įpročių – rūkymo, piktnaudžiavimo kava, energetiniais gėrimais, alkoholiu, koreguoti darbo ir poilsio režimą, daugiau judėti ir vartoti kuo mažiau valgomosios druskos, su maistu aprūpinti organizmą kaliu“, – sakė gydytoja doc. Jūratė Klumbienė, pabrėždama, kad kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, net parengė ir vykdo Nacionalines druskos vartojimo mažinimo programas.
„Pakeitus gyvenimo būdą, galima smarkiai sumažinti riziką susirgti infarktu, insultu, cukriniu diabetu. Visa bėda, kad, sužinoję apie tokią riziką, žmonės paprastai kuriam laikui susigriebia, bet gana greitai atsisako sveikesnio gyvenimo būdo, mažumai ji tampa gyvenimo norma“, – pastebėjo pašnekovai.
„Žmonės patys atsako už savo sveikatą, tad, žinodami apie grėsmę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, turi imtis priemonių jų išvengti, o nesitikėti, kad tai padarys gydytojai išrašydami tinkamų vaistų“, – sakė V.Kasiulevičius.
Ar pats gydytojas daug dėmesio skiria savo sveikatai?
„Mano giminė yra linkusi tukti. Todėl esu priverstas labai stebėti savo mitybą, atsisakyti saldumynų ir sportuoti“, – neslėpė V.Kasiulevičius.
Visų nepasiekia
Beje, kelių užkalbintų miestelių pirminės sveikatos priežiūros centrų medikai sakė nieko nežiną apie širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos asmenims vykdomą profilaktikos programą.
„Ši programa – Europos Sąjungos iniciatyva. Džiugu, kad širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos asmenims numatyta profilaktikos programa yra priimta, bet ji šlubuoja, joje labai daug popierizmo. Pirminės grandies gydytojai, siųsdami pacientus konsultuotis pas kardiologus ir neurologus, susiduria su skaudžia realybe – milžiniškomis eilėmis“, – pastebėjo J.Klumbienė.
