Kodėl tuomet Lietuvoje miršta vos ne kas antra?“ – ši mintis „Nedelsk“ projekto iniciatorei Agnei Zuokienei padėjo suorganizuoti jau 6 „Nedelsk“ autobusėlio keliones po Lietuvą ir dar ilgai neleis baigti šio pradėto darbo. Šią vasarą autobusėlis aplankė labiausiai nuo onkologijos centrų nutolusias vietas.

Aplankyta 150 miestelių ir gyvenviečių. Iš 10 tūkst. patikrintų moterų 93 aptikta kruties vėžio požymių, jos toliau tiriamos, pradėtos gydyti Vilniaus ir Kauno onkologijos centruose. Daugiau nei 1500 moterų nustatytos gerybinės krūtų ligos, kurias reikia stebėti ir gydyti.

„Nedelsk“ projekto iniciatorė A.Zuokienė ir koordinatorė Beata Krapikaitė pastebėjo, kad visose aplankytose gyvenvietėse pasitikrinti susirinkdavo beveik 100 moterų daugiau nei buvo planuota priimti. Medikai stengėsi nė vienai neužtrenkti durų, dirbdavo ilgiau, dažnai – be peitų pertraukos.

Daugiausia (260) moterų pasitikrinti atėjo Šakiuose, 225 – Marijampolėje.

„Kažkada moteris reikėjo raginti ateiti pasitikrinti dėl vėžio, dabar jos daug drąsesnės – veržiasi pačios. Tik sužinojusios įtarimą keliančią diagnozę dauguma labai išsigąsta, tarsi pasaulis pradėtų slysti iš po kojų. Tenka raminti ir aiškinti, kaip svarbu kuo anksčiau sužinoti apie ligą ir pradėti gydytis bei tikėti, kad liga įveikiama“, – sakė Širvintų moterų klubo pirmininkė Laima Dorofejevaitė.

Medikų žodis

„Rožinio kaspino“ autobusėlyje dirba du specialistai: mamologas onkologas ir radiologas, kuris tikrina moteris specialiu ultragarso aparatu.

„Dauguma autobusėlyje apsilankiusių moterų lengviau atsidusdavo: „Pagaliau metus galės būti ramios.“ Paprašytos pasidaryti daugiau tyrimų, moterys tiesiog suglumdavo: „Negi tai būtina?“ Kažkodėl jos negalėjo patikėti, kad autobusėlyje negalime nustatyti galutinės diagnozės ir paskirti gydymo“, – pastebėjo Kauno medicinos klinikų gydytoja onkologė Vilija Rodovičienė.

Statistika rodo, kad dažniausiai krūties vėžiu serga 55–69 metų moterys. Rizikos susirgti šia liga grupei priskiriamos moterys, kurios labai anksti pradėjo sirgti mėnesinėmis, vartoja kontraceptines tabletes, kurioms taikoma pakaitinė hormonų terapija.

Kovoja su mirtingumu

A.Zuokienė, kurios projektas įvertintas „Europos metų moters 2008“ nominacija, sako projektą pradėjusi kaip iššūkį: „Viena užsienietė moteris manęs pasiteiravo, kodėl lietuvės nekalba apie krūties vėžį“. O kam kalbėti, aitrinti save. Juk kiekviena susirgusi miršta, – atsakiau jai tuomet, nes visos mano mamos pažįstamos, susirgusios šia liga, mirė. Tačiau pokalbis mane savotiškai pažadino. Panagrinėjau statistikos duomenis. Lietuva pirmavo pagal sergamumą šia liga Europoje. Supratau, kad lietuvės dažniausiai apie šią ligą sužino per vėlai ir labai greitai jai pasiduoda. Kai po trejų „Nedelsk“ projekto metų Lietuvoje buvo pradėta atrankinė mamografinės patikros programa, net nesidžiaugiau – juk Anapilin jau išėjo šimtai moterų, kurios galėjo gyventi“.

Pasak A.Zuokienės, „Nedelsk“ projektas ir atrankinė mamografinės patikros programa kovoja ne su sergamumu krūties vėžiu, o su mirtingumu nuo jo: „Sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje – labai specifinis. Šalyje šia liga serga 45 iš 100 tūkst. moterų. Pavyzdžiui, kai kuriose JAV valstijoje šis rodiklis yra 100 iš 100 tūkst. Tačiau mirštamumas nuo krūties vėžio Lietuvoje labai didelis. Štai JAV miršta viena iš 10, o Lietuvoje – kone kas antra krūties vėžiu serganti moteris“.

Priekaištai ir pastabos

Šis projektas – tarsi priekaištas medikams, kad jie gerai neatlieka savo darbo, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema neskiria pakankamai dėmesio vėžio prevencijai?

„Reguliariai tikrinti moterų krūtis privalo šeimos gydytojas ir ginekologas. Tačiau tokia tradicija nesusiformavo, kurį laiką už tai buvo atsakingi terapeutai, vėliau – chirurgai, apskričių onkologai, vėliau – vėl ginekologai. Apklausoje tik 11 proc. moterų sakė, kad, norėdamos pasitarti dėl krūtų patikrinimo, gali kreiptis į savo terapeutą. Tai yra sudėtingas tyrimas ir labai didelė atsakomybė, todėl mažai medikų ryžtasi tai daryti. Be to, ši liga neturi simptomų. Susirgusios krūties vėžiu moterys dažnai ilgus metus niekuo nesiskundžia, nejaučia skausmo, o neturint nusakomų bėdų, kreiptis į gydytoją yra „nepatogu“, – sakė V.Zuokienė.

Projekto užbaigimui skirtame Rožiniame vakarėlyje šnekučiavosi būrys medikų, projekto talkininkų, jų rėmusių verslininkų. Pobūvyje sutiktos netradicinių gydymo metodų žinovės gydytojos pensininkės Filomenos Taunytės pasiteiravome, ką ji patartų moteriai, sužinojusiai, kad ji serga krūties vėžiu.

F.Taunytė nedvejodama pasakė, kad tada būtina operuotis, o tik paskui galima ieškoti ir netradicinių gydymosi metodų: „Vėžys – tai ne tik kažkoks piktybinis darinys vienoje kūno vietoje, o viso organizmo polinkis sirgti tam tikra liga. Tad, pašalinus naviką, būtina dirbti su savimi, kad liga neatsinaujintų“.

Specialisto komentaras

Valerijus Ostapenko, hab. dr. Vilniaus universitetro Onkologijos instituo Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas

Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir pasaulyje. Mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 1400 šios ligos atvejų. Krūties vėžys Lietuvoje sudaro apie 20 proc. moterų piktybinių ligų. Pastaruoju metu vis dažniau juo suserga ir jaunos moterys – iki 40–45 metų.

Ligą nulemti gali ir ikivėžinės ligos, vėlyva menopauzė, buvusios traumos, daugkartiniai nėštumai ir, atvirkščiai, tai, kad moteris nė karto nebuvo pastojusi. Didesnis pavojus susirgti krūties vėžiu tyko tų moterų, kurių artimos giminaitės – motinos ar seserys – sirgo ar serga krūties vėžiu.

Anksti diagnozuoti ligą padeda pagalbiniai tyrimo metodai – echoskopija. Instrumentiniai tyrimai būtini, nes navikai gali būti net neapčiuopiami. Jaunoms moterims iki menopauzės rekomenduojama iš pradžių atlikti echoskopiją, paskui mamogramą. Vyresnėms, ypač pomenopauzės laikotarpiu, pagrindinis tyrimo būdas – mamografija. Norint diagnozę patikslinti, galima atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, krūties kompiuterinę tomografiją.