- Uždelsti atvejai, - neslepia R. Kunickas, - patys sudėtingiausi, nes traumos efektyviau gydomos tuoj po to, kai jos įvyko, bet ne palaukus keliolika ar keliasdešimt valandų. Uždelsus sunkiau suteikti visavertę pagalbą. Deja, ne kiekvienas supranta, kad kentėti skausmą ir tikėtis: trauma pati savaime "praeis", paprasčiausiai yra kvaila.

Todėl atkakliai raginame visus prisiminti: įvyko nelaimė - punktas dirba visą parą. Pagalbą suteiks neatidėliotiną ir kvalifikuotą.

Dažniausiai žmonių neatsargumas, nenoras saugoti save, neatsakingumas sukelia traumas. Taip gali atsitikti ir dirbant, ir ilsintis, pramogaujant, sportuojant. Jei reikėtų išvardinti, kas padeda susižeisti, tai pirmiausiai minėtume padidinto mobilumo priemones - motociklus, dviračius, riedlentes, riedučius, pastaruoju metu, - keturračius - juos vis labiau mėgsta jaunimas. O šie, būna, apvirsta, ir kartais skaudžios pasivažinėjimo keturračiais pasekmės lydi visą gyvenimą.

- Yra gi visokių asmeninių saugos priemonių, tai kodėl žmonės jomis nepasirūpina?

- Negaliu kaip gydytojas atsakyti į tokį klausimą. Man, pavyzdžiui, labai keistas Seimo sprendimas reikalauti, kad šalmais galvas nuo sužalojimų saugoti nepilnamečiams dviratininkams būtų privaloma, o vyresniems tai daryti tik rekomenduojama. Lyg kokio dieduko, kasdien besinaudojančio vienintele susisiekimo priemone - dviračiu - galva būtų kitokia nei vaiko...

Manau, žmonės ir patys turėtų labiau saugoti savo sveikatą ir gyvybę, kaip tai daro gyventojai daugelyje užsienio valstybių. Tačiau pas mus taip nėra. Nesaugo savęs, juo labiau - nesaugo ir kitų.

- Kokia prasme?

- Tarp tų, kurie kreipiasi į traumatologijos punktą, kasdien būna paplūdimiuose, upių, ežerų pakrantėse susižalojusių žmonių. Nemanau, kad patys pridaužė butelių, primėtė į vandenį šukių - kažkas kitas tai padarė. Bet tas, kas taip daro, rizikuoja užsimiršęs irgi įsibristi į tą patį vandenį ir persirėžti aštria stiklo šuke, tarkim, kojos sausgyslę. Neretai pjautinės žaizdos yra nemažiau pavojingos už kitas. Ir skausmą didelį sukelia.

Su poilsiu prie vandens, beje, susijusios traumos, kurias patyrę žmonės gali likti visam gyvenimui invalidais. Kiek kalbėta, rašyta apie tai, kad negalima šokinėti nuo lieptelių ar pakrantės akmenų, nerti į vandenį. Bet kiekvieną vasarą kažkas vėl tą patį daro. Kaklo traumos ne vieną paguldo į patalą ilgam laikui, kai kada - deja, visam gyvenimui.

Tarp kitko, nereikia galvoti, kad vandens motociklai neatsargiems važiuotojams mažiau pavojingi už autostradomis važinėjančias transporto priemones. Traumatologai gali pasakyti: krentant nuo vandens motociklo panašiai sunkiai galima susižaloti kaip ir krentant ant asfalto.

- Man, regėjusiai, kaip vėjas asfaltu vilko vieną garsią politikę, reklamos tikslais pasirinkusią šuolį parašiutu gausaus kauniečių būrio akivaizdoje, atrodo, kad už parašiutus nieko "traumatiškesnio" būti negali, o kaip Jums?

- Iš tikrųjų būta parašiutininkų, kurie nesėkmingai pasiekė žemę pačiu pirmuoju savo šuoliu ir susilaužė kojas ar rankas. Bet yra instruktoriai, mokytojai, kurie apie šuolius viską paaiškina, naujokus pamoko, gal šie ne visada teorijai pakankamai skiria dėmesio, tai traumų vis pasitaiko.

O jei atvirai, nereikia nė parašiutų: susižeidžia žmonės kojas ar rankas ir namus remontuodami, ir vyšnias ar obuolius skindami. Užtenka kokių papuvusių kopėčių ar suolo...

Atostoginiai darbai, rūpesčiai sode ar nuosavam name, staklės, pjūklai, žoliapjovės - sąlygos ir priemonės, apie kurias dažnai aiškina gydytojams mūsų punkto pacientai, paklausti, kaip susižalojo.

Beje, dar pasitaiko tokių, kurie šlapią veją elektrine žoliapjove mėgina nupjauti basi. Nors privalu avėti guminiais batais. Būna, neišjungę aparato mėgina jį paremontuoti, pakrapštyti ir susižaloja. Kai kada dar baisiau, - žūsta. Traumatologijos punkte jau galėtume atskirą sąrašą sudaryti nusipjovusių pirštus ar kitokias traumas patyrusių vejos pjovėjų. Ir niekas kitas tokiu atveju dėl to nekaltas, tik jie patys.

Prie sode gautų traumų dera priskirti ir atvejus, kai rožės ar kito augalo spygliu įduriamas pirštas. Atrodo, menka bėda, bet gydytojo pagalbos reikia. Nes būtina pasiskiepyti nuo stabligės, kad užkratas per žaizdą nepatektų. Stabligė - rimtas dalykas, gali ir mirtį prišaukti.

- Atrodo, traumos, kurios vasarą ar žiemą mūsų tyko, nesirenka: gali "pasigauti" ir mažutėlį, ir brandos sulaukusį ar jau pražilusį senolį, tačiau vis tiek įdomu statistiškai, kokio amžiaus pacientų daugiausiai sulaukiate?

- Savaitgaliu? Be jokios abejonės, galiu pasakyti: daugiau jaunesnio amžiaus. Jaunimas judresnis, azartiškesnis, labiau mėgsta rizikuoti ir pramogauti "su padidinta adrenalino doze". Vyresnio amžiaus žmonės atsargesni, be to, daugiau patirties turi, kaip ką daryti. Deja, alkoholis gali tą patirtį paleisti vėjais. Pasigeria, puola santykių aiškintis, kai kada - ir su peiliais, tai kaip be traumų?

- Žiemą traumatologai pataria avėti batus storais ruplėtais padais, kad mažiau slystume ir nesusižeistume krisdami, o kaip patartumėte išvengti traumų vasarą?

- Man atrodo, apie tai jau kalbėjome. Tik nepaminėjau: reikia vengti kontakto su laukiniais gyvūnais. Net jei jie nekanda, užtai gali apseilėti. Ir teks skiepytis nuo pasiutligės.

- O Nidoj žmonės šerniukus mielai pakaso sutikę miško take...

- Mano nuomone, neturėtų po Nidą laisvai vaikštinėti šernų šeimynos, ir tuo pasirūpinti privalu atitinkamoms tarnyboms. Gal kam ir mielas toks vaizdelis, bet tai nėra priimtina, tai kelia pavojų žmonių sveikatai.

- Dėkoju už pokalbį.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją