Saulė priverčia kraują tekėti greičiau, o širdį – plakti stipriau. Tai organizmą gali privesti prie hipertonijos, infarkto ar insulto. Bėda ta, kad kraujas priverstas didinti tempą, nes dėl karščio organizmas netenka skysčių, kraujas tirštėja, jame mažėja deguonies.

Tai gali išprovokuoti hipoksiją – deguonies trūkimą audiniuose, žmogus gali nualpti. Dėl tirštesnio kraujo padidėja trombų ir kraujagyslių užsikimšimo tikimybė.

Širdies ir kraujagyslių ligos paūmėja keliaujant pakeitus įprastą klimato juostą, nes kinta atmosferos slėgis, temperatūra, oro drėgnumas. Linkę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis žmonės itin jautrūs klimato pokyčiams, todėl jiems pradeda skaudėti galvą, padidėja kraujospūdis.

Geriausia profilaktika, padedanti kraujui cirkuliuoti įprastu ritmu, – nuolat gerti šviežių daržovių sultis – ypač naudingos raudonųjų burokėlių, morkų, salierų. Galima įsispausti vaisių ir uogų – obuolių, abrikosų, serbentų sulčių.

Būtina, kad organizme netrūktų mikroelementų – ypač kalio ir magnio. Jie – tarsi greitoji pagalba širdies raumeniui. Šiuos mikroelementus gaus dažnai valgantieji spanguoles, moliūgų ir baklažanų patiekalus. Jei tenka ilgai keliauti, būtina gerti negazuotą vandenį, retkarčiais pakeisti padėtį – ištiesti kojas, pasirąžyti, pavaikščioti.

Veikia hormonus

Laimei, endokrininė sistema – viena iš inertiškiausių ir stabiliausių organizme. Jos beveik neveikia metų laikų kaita. Turintieji rūpesčių dėl kasos ar skydliaukės veiklos, specialistų nuomone, neturi sunerimti dėl savo sveikatos vasarą – gali keliauti prie jūros ir mėgautis saule paplūdimyje.

Žinoma, viską reikia daryti saikingai. Tačiau būtina žinoti, kad tiems, kurių skydliaukė gamina per daug hormonų, būti saulėje nepatartina. O sergant hipotireoze, t. y. kai trūksta šių hormonų, saulės spinduliai įtakos neturi.

Į karštį jautriai reaguoja kepenys. Kai žmogus ilgai kaitinasi saulėje, kepenys mažiau gamina gyvybiškai svarbių hormonų, visų pirma – peptidų. Tai iš dalies paaiškina, kodėl esant kaitrai sumažėja apetitas.

Ypač pavojinga perkaisti vaikams, nes jų kepenys jautresnės. Juk šis organas išskiria somatomediną C, kitaip dar vadinamą augimo faktoriumi, o jis turi įtakos ir hipofizei – ji svarbiausia organizmo harmoninės reguliacijos dalis, ir hipotalamui – pogumbriui, reguliuojančiam hipofizės veiklą.

Kaip apsaugoti kepenis? Jei dar nereikia kreiptis į gydytoją, patartina kuo daugiau valgyti jaunų česnakų ir šviežių citrusinių vaisių, ypač greipfrutų. Jie suaktyvina hormonų gamybą, išvalo latakus.

Kad būtų „nuramintos“ kepenys, tinka šaldomasis kompresas. Kelius lašelius eterinio aliejaus užlašinti ant šaltu vandeniu suvilgyto audinio ir 10–15 min. kompresą laikyti kepenų srityje.

Saulė teigiamai gali veikti pačius „mobiliausius“ organizmo hormonus – endorfinus ir feromonus. Endokrinologai tikina, kad tai paaiškina, kodėl ilsintis dažnai užsimezga vasaros romanai – mat padaugėja šių hormonų.

Netinkami metodai

„Nevalgyk ledų, negerk šaltų gėrimų – susirgsi“, – dažnai perspėja vaikus motinos. Ir jos teisios. Gydytojai teigia, kad peršalimo ligos, taip pat ir angina, žmones kamuoja ir vasarą.

Tiesa, kai kurie tikina, kad reikia grūdintis – skalauti gerklę lediniu vandeniu, į gėrimus įmesti ledo gabalėlių, nevengti labai sušalusių ledų. Tačiau tokius ekstremalius metodus reikia taikyti atsargiai, nes jie ne visiems tinka.

Jei imunitetas silpnesnis, temperatūrų kaita organizmą susargdina. Juk jam tenka nemažas išbandymas, kai esant 30 laipsnių karščiui žmogus ateina į vėsią parduotuvę ar įstaigą.

Specialistai rekomenduoja vasarą kiek galima rečiau įjungti kondicionierius, nepiktnaudžiauti jais mašinose ar darbe, kur praleidžiama daug laiko. Be to, patartina pasirinkti tokią vietą, kuri būtų apsaugota nuo skersvėjų. Jei tai neįmanoma, vertėtų pasinaudoti Tailando gyventojų patirtimi. Prieš eidami į kiną jie pasiima šalikus ir striukes, nes kino salės ir lauko temperatūros skirtumas – 20 laipsnių.

Naudinga žinoti, kad kondicionierius pavojingas sveikatai ne tik dėl temperatūrų kaitos, bet ir todėl, kad jis visąlaik „persuka“ tą patį orą, tad didėja kenksmingų mikroorganizmų koncentracija.

Sergantiesiems angina medikai pataria: jei ši liga kamuoja dažniau nei kartą per metus, galbūt reikia kreiptis į odontologą, kad atidžiai patikrintų dantis. Dantenų uždegimas, ėduonis, dantų emalio pažeidimai gali būti nuolatinės kvėpavimo takų infekcijos priežastis. Suprantama, vasarą nesinori galvoti apie vizitą pas odontologą, ypač jei dantų neskauda, bet to nereikėtų atidėlioti. Dantis gydytis nepatartina karštą dieną – gali kilti komplikacijų.

Pašalinamos naudingos medžiagos

Vienas iš įdomiausiai vasarą „dirbančių“ organų – inkstai. Kiekvieno žmogaus periferinė nervų sistema veikia individualiai. Vieniems prakaitas nuo odos paviršiaus kaipmat išgaruoja, kiti prakaituoja mažiau, drėgmė ilgiau laikosi, bet visi karštuoju metų laiku netenka daugiau skysčių.

Kai organizme per daug sumažėja vandens, gali sutrikti antinksčių veikla ir padaugėti streso hormonų. Netekęs vandens organizmas patiria stresą, ir ta jo būsena gali turėti neigiamų pasekmių.

Su prakaitu iš organizmo pasišalina daug naudingų medžiagų, svarbiausias iš jų – kalis ir natris. Trūkstant kalio sutrinka širdies ritmas, gali prasidėti raumenų paralyžius, dėl jo vystosi kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, užkietėja viduriai. Kartais susilaiko šlapimas, atsiranda šlapimo pūslės paralyžius, pažeidžiami inkstai. Tai pavojinga gyvybei.

Natris „dirba“ kartus su kaliu – jie „atsakingi“ už organizmo skysčius. Nervų ir raumenų ląsteles veikia tik elektrolitinėje aplinkoje, o tokią sukuria natris ir kalis. Trūkstant natrio prarandamas apetitas, krinta svoris, jaučiamas galvos skausmas, nuovargis, gali atsirasti traukuliai.

Sveikos kepenys lengvai pašalina natrio perteklių. Jei sutrinka jų veikla, mėgstantiesiems sūroką maistą organizme gali užsilaikyti skysčiai, sutrikti širdies darbas, gresia kraujagyslių pažeidimai. Net ir nedaug netekęs kalio ir natrio karštą dieną žmogus tampa suglebęs, neturi jėgų.

Daug prakaituojantieji turi gerti negazuotą mineralinį vandenį. Patartina į stiklinę vandens įdėti medaus šaukštelį. Padeda ir džiovintų vaisių nuoviras. Mėgstantieji mineralinį vandenį su druskomis turėtų būti atsargūs. Nors jis sugrąžina organizmo vandens balansą, bet apsunkina šlapimo išsiskyrimo sistemos darbą.

Depresija ir odos vėžys

Prie sąvokų „pavasario ir rudens depresija“ jau įpratome. Bet ar yra vasaros depresija? Kai šviečia saulė, akį džiugina žaluma ir gėlės, argi kas nors gali blogai jaustis. Tačiau vasarą depresija irgi užklumpa. Jos priežastis – prakaituojant netenkama mikroelementų.

Emocinei būklei ypač svarbus magnis. Jis „atsakingas“, kad normaliai veiktų nervų sistema. Jei nuolat jaučiamas irzlumas, greit pavargstama, blogai išsimiegama, vaidinsi, trūksta magnio. Patyrus stresą ar susijaudinus, organizme jo dar sumažėja. Kad magnio nestigtų, į valgiaraštį reikia įtraukti ruginę duoną, grikių ir avižų kruopas, kakavą, špinatus, graikinius riešutus.

Nervinėms ląstelėms labai reikalingi B grupės vitaminai. Profilaktikai galima vartoti alaus mieles – jose yra beveik visų B grupės vitaminų.

Kaskart, kai norima ilgiau pasikaitinti saulėje, būtina atsiminti, kad odos vėžys yra viena iš labiausiai paplitusių onkologinių ligų. Taigi odą reikia apsaugoti kremu nuo saulės ir, truputį pasikaitinus, pasislėpti paunksnėje.

Be abejo, kaitintis saulėje sveika. Viso kūno saulės vonios padeda išsaugoti darbingumą, stiprina imuninę sistemą. Veikiamas saulės hemoglobinas, raudonasis kraujo pigmentas, sugeria daugiau deguonies, geriau vyksta medžiagų apykaitą skatinančio vitamino D sintezė. Tačiau degintis reikia saikingai.

Metų metais smarkiai įraustant ultravioletiniai spinduliai sužaloja odos ląstelėse esančią dezoribonukleininę rūgštį ir dėl to išsiderina odos ląstelių paveldimumo mechanizmas. Naujosios ląstelės praranda būdingąsias savybes, iš jų susidaro sluoksniuotos besilupančios dėmelės, vadinamosios keratozės. Ilgainiui jos gali virsti vėžinėmis.

Be to, piktnaudžiavimas saule gali pažeisti imuninę sistemą, nes ultravioletiniai spinduliai „išveda iš rikiuotės“ limfocitus. Taigi besidžiaugiantieji šokoladiniu įdegiu vargu ar atsikratys peršalimo ligų.