Valstybės kontrolierės teigimu, augantis PSDF biudžetas ir didėjantis sveikatos priežiūros finansavimas vis dar turi nepakankamai įtakos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerėjimui.

Valstybės kontrolė atliko auditą ir įvertino, kaip VLK planuoja ir vykdo PSDF biudžetą, finansuoja įvairias programas. Pažymėta, jog per pastaruosius ketverius metus šio fondo biudžetas išaugo beveik dvigubai - iki 3 mlrd. 640 mln. litų. Didesnioji papildomų lėšų dalis buvo skiriama medicinos darbuotojų darbo užmokesčiui kelti.

Auditoriai nustatė, kad lėšos, papildomai skirtos sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti, planuotos nepakankamai efektyviai.

Valstybinė ligonių kasa neatliko išsamios sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo analizės, o vadovavosi tik teritorinių ligonių kasų duomenimis ir gydymo įstaigų prašymais skirti lėšų. Todėl kai kurios gydymo įstaigos nurodė daug didesnį lėšų poreikį, nei sugebėjo panaudoti, teigia auditoriai.

Jie negalėjo tiksliai nustatyti, kam konkrečiai šios lėšos buvo naudojamos ir kokią naudą jos davė.

Pasak auditorių, šiuo metu galiojanti tvarka neužtikrina, kad pacientai bus gydomi naudojant veiksmingiausius metodus ir jiems nereikės papildomai mokėti už dalį paslaugų: teisės aktai nereglamentuoja, kokių tyrimų ir kiek turi būti atliekama sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Be to, dalies paslaugų, kurias teikiant reikia atlikti kelis tyrimus, kompensuojama kaina nepagrįsta jų sąnaudomis. Tai gali skatinti sveikatos priežiūros įstaigas, taupant lėšas, riboti reikiamų tyrimų atlikimą, naudoti mažiau veiksmingas medicinos technologijas ar numatyti papildomą mokestį už sveikatos priežiūros paslaugas, teigia auditą atlikę pareigūnai.

Anot jų, už labai panašias ar net vienodas gydytojų specialistų konsultacijas, teikiamas pagal prevencines programas ir už įprastines konsultacijas, gali būti mokama skirtinga kaina, nors kainų nustatymo metodikoje numatyta, kad to paties lygio medicinos įstaigoms už suteiktas tokias pat paslaugas mokama vienodai.

Auditorių nuomone, VLK teikia nepakankamą informaciją apie protezavimo laukiančių pacientų eiles. Esant tokiai tvarkai, pacientas nežino, kiek laiko jam teks laukti. Todėl tuo pačiu metu skirtingoms gydymo įstaigoms prašymus pateikusiems pacientams gali tekti laukti labai nevienodai.

Be to, VLK, nepanaudojusi planuotų lėšų sąnarių protezams įsigyti 2006 ir 2007 metais, nepasinaudojo galimybe išmokėti kompensacijas pacientams, protezus įsigijusiems savomis lėšomis, teigia auditoriai.

Valstybės kontrolė VLK ir Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė konkrečias rekomendacijas, kurių įgyvendinimas padėtų tiksliau planuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo ir apmokėjimo principus.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją