Gąsdinantys tyrimai

Kai kurie užsienio laboratorijose atlikti tyrimai rodo, kad kremuose nuo saulės esantis apsauginis faktorius apgamams yra kancerogenas, todėl skatina melanomos vystymąsi.

Kaip teigė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Lazerinės ir fotodinaminės terapijos laboratorijos vedėja, profesorė Laima Bloznelytė, remiantis šiais tyrimais, atsirado nuomonė, kad kremai nuo saulės neapsaugo apgamų nuo melanomos – pavojingiausios vėžio formos.

Jų dėka galima apsisaugoti tik nuo kitų vėžio formų, kurios nėra tokios staigios ir mirtinos, tačiau taip pat gali būti pavojingos. Todėl žmonėms, turintiems daug apgamų, kai kurie medikai nepataria jų tepti kremais. Tiesa, saugoti juos nuo saulės vis tiek būtina – slepiant po rūbais arba užklijuojant.

Ypač radikalūs JAV mokslininkai. Anot šioje šalyje atliktų tyrimų, kremuose nuo saulės esantys chemikalai, kaitinami saulėje, virsta laisvaisiais radikalais, kurie kenkia odos ląstelėms ir sukelia odos vėžį. Taigi teptis kremais ar ne?

Nuomonės pasidalijusios per pusę

„Nuomonių yra visokių, tačiau studijų, kuriose aiškiai būtų įrodyta, kad dėl kremų nuo saulės apgamai piktybėja, aš neradau. Pavyzdžiui, lyginta, kaip atsiranda melanomos – dažniau ar rečiau, jei žmogus tepasi apsauginiu kremu. Taip pat tyrinėta, ar saulės pažeistoje odoje melanomos atsiranda dažniau.

Radau maždaug vienodą skaičių straipsnių, ginančių tiek vieną, tiek kitą poziciją. Taigi nuomonė nei patvirtinta, nei paneigta“, - teigė Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro Konsultacijų skyriaus vedėja dr. Rūta Gancevičienė.

Anot medikės, taip yra todėl, kad melanomos atsiradimo priežastys nėra paprastos. Jos priklauso nuo genetinių veiksnių, imuniteto problemų, o kartais jos atsiradimą lemia visiškai neaiškūs veiksniai.

„Todėl negalėčiau teigti, kad tepant apgamą kremu nuo saulės jis supiktybės. Tačiau tikrai yra daug straipsnių, įrodančių, kad šie kremai apsaugo nuo naujų apgamų atsiradimo, o apgamai – vienas iš melanomos rizikos veiksnių. Taip pat kremai mažina riziką nudegti. Nudegimai – vėlgi vienas iš svarbiausių melanomos rizikos veiksnių“, - svarstė R. Gancevičienė.

Anot dermatologės, nudegimai ypač pavojingi vaikams. Visi vaikystėje bent keletą kartų nudegę žmonės iš karto patenka į padidintos rizikos susirgti melanoma grupę. Yra tyrimų, pagal kuriuos apie 80 proc. saulės sukeltų odos pažeidimų atsiranda iki 18 metų, tačiau jų padariniai išryškėja tik po kelių dešimtmečių.

Ką daryti su apgamais?

Kažkaip atskirai saugoti apgamų, tepant juos apsauginiais pieštukais ar klijuojant pleistrais, medikė nepataria.

„Bet koks mechaninis apgamo dirginimas yra kenksmingas. Kuo apgamas labiau dirginamas, tuo didesnė rizika, kad jis supiktybės. Jeigu turite įtartinų apgamų, tiesiog kartą per metus pasitikrinkite. O jei gydytojas aiškiai pasako, kad apgamas gali supiktybėti, geriau jį pašalinti nei nuolat jaudintis“, - sakė dermatologė.

Beje, melanoma atsiranda nebūtinai ant apgamo. Tuo tarpu vadinamieji „burbuliukai“ – iškilę apgamai – kartais gali nė neturėti ląstelių, iš kurių atsiranda melanoma, todėl yra nepavojingi.

Kita vertus, R. Gancevičienė pastebi, kad joks kremas neapsaugos nuo odos vėžio, jei žmonės neišmoks saulėje elgtis tinkamai. Juolab kad saulė, be kita ko, slopina bendrą imunitetą, o tai turi įtakos bet kokios rūšies vėžio atsiradimui, be to, sendina odą.

„Žmonės dažnai mano, kad išsitepus kremu saulėje galima būti ilgai ir net tuomet, kai ji aktyviausia. Taip pat žmonės neįvertina, kad maudynės, prakaitavimas, smėlis trumpina kremo veikimo laiką. Dar viena bėda – saulėje žmogus nemato, kad oda jau nudegė ir paraudo, - įspėjo medikė. – Todėl nereikia pamiršti, kad saugotis nusaulės padeda ne tik kremai, bet ir rūbai bei nebuvimas saulėje“.

Kaip pasirinkti kremą

Dermatologė pataria rinktis kremus, kurie saugo nuo dviejų rūšių ultravioletinių spindulių – B ir A. B spinduliai sukelia nudegimą, tuo tarpu A spinduliai tiesiogiai skatina vėžio atsiradimą. Kremo efektyvumas priklauso nuo apsauginio filtro – SPF faktoriaus. Kuo jis didesnis, tuo ilgiau galima būti saulėje.

Kremas pradeda veikti po 20-30 min., todėl juo pasitepti reikia prieš einant į paplūdimį. Saulėje juo tepliotis nepatartina. „Žinoma, geriau saugotis nei nieko nedaryti, tačiau jei žmogui reikia pakartotinai teptis, tai rodo, kad saulėje jis būna per ilgai“, - įsitikinusi medikė.

Paprastai mūsų klimato juostoje standartinio lietuvio odos tipo žmogui be jokių apsaugos priemonių galima būti apie 10-15 min. Šį skaičių reikėtų padauginti iš SPF faktoriaus ir gautume, kiek minučių galime mėgautis saulėje. Tačiau medikė nepataria tokiu skaičiavimu pasitikėti aklai. Paprastai kremai nuo saulės saugo trumpiau.

Apskritai oda skirstoma į 4 tipus. Jei plaukai šviesūs, taip pat šviesi ir strazdanota oda, kuri beveik neįdega, tik nudega saulėje galima būti 5-10 min. Jei plaukai ir oda šviesūs, bet šiek tiek įdegama, saulėje galima būti 10-20 min.

Jei plaukai šviesiai rusvos ar kaštoninės spalvos, oda šviesiai ruda, lygiai ir greitai įdega, saulėje galima būti 20-30 min. Galiausiai, jei plaukai tamsūs, oda tamsi, nejautri saulei, joje galima būti 45 min. ir ilgiau.

Kremų filtrai yra dviejų rūšių – cheminiai, kurie sugeria saulės spindulius, ir fizikiniai, kurie atspindi saulę. Pastarieji yra saugesni, kadangi nesukelia alerginių reakcijų, todėl rekomenduojami vaikams. Jų sudėtyje paprastai būna cinko arba titano oksido.

Cheminiai filtrai savo sudėtyje turi para-aminobenzoinės rūgšties, kuri yra šiek tiek toksiška bei, veikiama saulės, gali sukelti alergines reakcijas.

„Todėl ir pasklido kalbos, kad kremai nuo saulės gali būti kenksmingi. Tačiau šiuolaikiniai modernūs kremai savo sudėtimi gerokai skiriasi nuo ankstesniųjų. Pagal naujausias technologijas cheminės medžiagos dedamos į tam tikras daleles, kurios atsipalaiduoja tik pačioje odoje, taip apsaugomos odą nuo pašalinių reakcijų. Taip pat minėtos rūgšties dedama vis mažiau, ją keičia kitos medžiagos“, - teigė R. Gancevičienės.

Tiesa, naujesni, kokybiški kremai ir kainuoja daugiau. Vis dėlto dermatologė pataria šioje srityje netaupyti. Beje, už kremus kiek pigesni pieneliai. Anot medikės, jie apsaugo odą taip pat gerai, kaip ir kremai. „Žmogus turėtų rinktis tokią priemonę, kuri jam labiausiai komfortiška. Tačiau turintiems sausą odą patartinas kremas, kuris geriau susigeria“, - svarstė pašnekovė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją