Narkotikų kontrolės departamento užsakymu bendrovės „Rait“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 31 proc. klubų lankytojų bandė kanapių, 17 proc. – ekstazio, 12 proc. – amfetamino, 10 proc. – LSD.
„Narkotikų rūšių paplitimo tendencijos klubuose kitokios nei bendroje populiacijoje. Sintetinių narkotikų vartojimas klubuose net kelis kartus didesnis nei bendroje populiacijoje. Tai susiję su šiuolaikiniu gyvenimo ritmu, prie kurio ir pritaikyti sintetiniai narkotikai. Jie lengvai prieinami, greitai veikiantys“, - teigė departamento direktorė Audronė Astrauskienė.
Departamento vadovė pastebi, kad net 37 proc. klubo lankytojų nepripažįsta, kad narkotikų vartojimas yra rimta problema. Dažniau taip atsakė vyrai, kurie klube per vakarą išleidžia apie 200 litų (vidurkis – 100 litų).
Apie pusę respondentų teigė turintys draugų, kurie vartoja narkotikus. Tuo tarpu bendroje populiacijoje tokių respondentų – vos 10 proc.
Dauguma klubo lankytojų žino vietas, kur galima įsigyti narkotikų. Apie 70 proc. narkotikus vartojančių respondentų teigė juos įsigyjantys iš draugų, 6 proc. – iš klubo darbuotojų. Pastaruosius ypač išskyrė Klaipėdos respondentai. „Tai kelia bene didžiausią nerimą. Klubo darbuotojai turėtų užtikrinti, kad narkotikai būtų neprieinami klube, tačiau kartais yra atvirkščiai“, - teigė A. Astrauskienė.
Narkotikų kontrolę klubuose apsunkina faktas, kad beveik pusė (43 proc.) klubo lankytojų narkotikus įsigyja ir vartoja prieš ateidami į klubą, o norint atpažinti apsvaigusį žmogų, reikia specialių mokymų. Kita vertus, kas penktas lankytojas narkotikų gauna jau klube.
Vairuoti apsvaigus įprasta?
Kas trečias respondentas (35 proc.) prisipažino, kad lankydamasis klube vairavo automobilį išgėręs alkoholinių gėrimų. 12 proc. visų klubo lankytojų teigė, kad teko vairuoti apsvaigus nuo narkotikų. Kitaip tariant, kas trečias narkotikus bandęs asmuo vėliau sėdo prie vairo. Tokio elgesio pasekmės atsispindi nelaimingų eismo įvykių statistikoje.
„Daugelis respondentų pripažino dėl narkotikų vartojimo neturėję problemų su teisėsauga. Tai rodo žemą kontrolės lygį. Tuo tarpu užsienyje įgyvendinami įvairiausi geros praktikos pavyzdžiai. Pavyzdžiui, yra specialus transportas, kuris po vakarėlių išvežioja klubų lankytojus ir taip padeda išvengti nelaimių kelyje. Taip pat būtina sustiprinti policijos kontrolę klubų prieigose, kad jaunuoliai nesijaustų nebaudžiami“, - svarstė A. Astrauskienė.
Anot departamento direktorės, šiuo aspektu ypač prasta statistika Klaipėdoje. Uostamiestyje apsvaigę vairuoja net 46 proc. narkotikus vartojančių jaunuolių.
Beje, anksčiau atliktos studentų apklausos duomenimis, apsvaigę vairavo tik 8 proc. narkotikus vartojančių respondentų.
Siekia greito malonumo
Beveik 50 proc. respondentų teigia, kad narkotikus klube vartoja norėdami atsipalaiduoti, 37,5 proc. – dėl patiriamo malonumo, 22,5 proc. – norėdami „pasikrauti“ energijos, 18,5 proc. – kad užsimirštų, pamirštų savo problemas, 14,5 proc. - norėdami neatsilikti nuo draugų.
Anot A. Astrauskienės, narkotikų problemą pripažįsta ir klubų administracija – ne tik dėl papildomų rūpesčių, bet ir dėl mažėjančios alkoholio apyvartos. Tačiau apie užfiksuotą narkotikų platinimo ar vartojimo atvejį teisėsaugai vis dar nepranešama.
„Siekdamas malonių pojūčių, jaunimas neįvertina sintetinių narkotikų rizikos. Ekstazis, amfetaminas pakelia kūno temperatūrą. Juos vartojant labai tvankioje aplinkoje organizmas gali dehidratuoti ir perkaisti. Todėl pasilinksminimo vietose turi būti įrengta gerai veikianti vėdinimosi sistema, klubų darbuotojai turi žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą“, - teigė pašnekovė.
Stimuliuojančių narkotikų vartojimas, kaip rodo tyrimai, dažnai siejamas ir su rizikingu seksualiniu elgesiu, nesaugiais lytiniais santykiais, kurių pasekmė – infekcinės ligos bei nepageidaujamas nėštumas. Mat sintetiniai narkotikai didina seksualinį potraukį.
