Abejoja kompetencija

LŽ kalbintos mamos pasakojo ieškančios galimybių savo vaikus užrašyti būtent pas apylinkės pediatrus arba, kitaip tariant, vaikų gydytojus. Mat mažuosius pacientus daug metų stebintys specialistai geriau įvertina jų būklę, esant reikalui nustato diagnozę.

Išsiruošus pas vaikų gydytoją nereikia vienoje eilėje laukti su sergančiais suaugusiaisiais. Mažylių tėvai nenori gydymo įstaigoje susidurti su pagyvenusiais žmonėmis, kurie itin retai užleidžia eilę nekantriems vaikams.

Mamos tvirtina, kad vaikai tik jiems skirtoje poliklinikoje jaučiasi saugiau - bendrosios praktikos gydytojai neturi kompetencijos pagrįstai įvertinti, ar mažasis pacientas serga rimtai, ar jį vargina nesunkus negalavimas. "Nors pasaulyje praktikuojamos šeimos gydytojų paslaugos, vis dažniau girdėti kalbų apie nugydytus vaikus, laiku nenustatytas diagnozes. Tokia gydymo sistemos perspektyva manęs nevilioja ir neguodžia", - sakė trijų vaikų mama Jolanta Kriaučiūnienė.

Bijo patikrinimų

Vaikų gydytojai tvirtino norintys toliau gydyti mažuosius pacientus. 1977 metais poliklinikoje įsidarbinusi pediatrė pabrėžė, kad dar mokydamasi pasirinko specializaciją, kuri susijusi būtent su vaikais. "Dirbti su suaugusiais žmonėmis nenorėjau", - kalbėjo medikė.

Ji nelankė persikvalifikavimo kursų, netapo šeimos gydytoja. Pagal SAM nutarimą specialistė, nenorinti keisti specializacijos, tiesiog neteks darbo. Medikę nudžiugino mažųjų pacientų tėvų iniciatyva palaikyti vaikų gydytojus ir viešai pareikšti, kad jie reikalingi.

Pediatrė tvirtino nenorinti, jog spaudoje būtų paviešinti jos vardas ir pavardė, nes tada esą gydymo įstaigą užplūs auditoriai ir kontrolieriai. "Tėvai ir dabar gali vesti savo atžalas pas šeimos gydytojus, tačiau kodėl to nedaro? Kodėl renkasi pediatrus, terapeutus? Tai turėtų daug ką paaiškinti..." - dėstė medikė.

Anot jos, ketvirtadalis Lietuvos terapeutų nėra tapę šeimos gydytojais, nors tam buvo sudarytos idealios sąlygos - nemokami kursai, konsultacijos. "Norime būti naudingi. Daugiausia užtrunkame ne bendraudami su pacientais, o pildydami dokumentus. Jei vaikams pradės stigti laiko dėl to, kad garbingo amžiaus ligoniai tiesiog norės pasipasakoti apie savo gyvenimą, tai nebus teisinga", - įsitikinę vaikų gydytojai.

Jų teigimu, SAM atstovai žodžiu yra pažadėję nuo Naujųjų metų dar nekeisti esamos tvarkos, tačiau tai kol kas tėra kalbos.

Siūlo pratęsti terminą

Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos klinikos vadovas profesorius Leonas Valius LŽ sakė nusiuntęs ministerijai raštišką rekomendaciją pratęsti dabar galiojančios tvarkos laiką bent keleriems metams. Jo tvirtinimu, dauguma terapeutų ir pediatrų yra vyresnio amžiaus, todėl didelė tikimybė, jog jie atsisakys tapti šeimos gydytojais.

"Šeimos gydytojų labai trūksta. Iš 2,2 tūkst. medikų, galinčių dirbti šį darbą, tik 1,8 tūkst. atstovauja mūsų šalies gydymo įstaigoms - dauguma išvykę arba išėję į farmacijos kompanijas. Tad atleisti specialistus būtų ne tik neteisinga, bet ir neprotinga", - aiškino L.Valius.

Anot profesoriaus, apylinkių medikų komandos pradėtos naikinti prieš maždaug aštuonerius metus. Tada pirminio lygio pediatrams, terapeutams, ginekologams ir chirurgams leista persikvalifikuoti. Apie 25 proc. medikų atsisakė tai daryti.

L.Valiaus teigimu, šeimos gydytojai atlieka pirminio lygio terapeutų, ginekologų, chirurgų, pediatrų ir kitų specialistų funkcijas. "Nors šeimos gydytojams už vieno paciento apžiūrą mokama daugiau nei vaikų gydytojams, valstybei vis tiek labiau apsimoka mokėti vienam gydytojui nei keturiems", - sakė profesorius.

Jo nuomone, gydymo įstaigose, kuriose vaikai statomi į bendrą eilę su suaugusiaisiais, esama netvarkos. Mažiems pacientams turėtų būti skirtas atskiras kabinetas, kuriame juos, laukiančius vizito pas gydytoją, apžiūrėtų sesutė-slaugutė. Pasak profesoriaus, atsisakant terapeutų ir pediatrų paslaugų visuomenės nuomonės nebuvo klausta.

Vaikų gydytojus palaiko Lietuvos gydytojų sąjunga, Pediatrų draugija, tėvai.