„Erkių aktyvumo sezonas šiemet prasidėjo kovo mėnesį, tačiau sulaukėme signalų, kad pirmosios erkės pasirodė jau vasarį. Nors fiziologiškai erkės turi eiti miegoti, iš tiesų jos aktyvios beveik visus metus. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone erkių buvo randama iki pat gruodžio pabaigos. Tegu vos 6-7 viename kilometre, bet jų buvo“, - pasakojo Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro medicinos entomologė Milda Žygutienė.
Anot pašnekovės, erkės nėra labai protingi padarėliai, tačiau atkaklūs. Jiems reikia tik žalumos bei žinduolių kraujo. „Šiltėjant orams, miške atsiranda daugiau graužikų bei kitokių miško gyvūnų. Tai labai palanku erkėms. Mat jos tiesiog tūno kur nors ant lapo ir laukia, kol kas nors eis pro šalį. Kuo dažniau kas nors praeina, tuo daugiau joms galimybių gauti maisto“, - aiškino medikė.
Anot M. Žygutienės, erkių Lietuvoje daug. Šis pavasaris taip pat nieko gera žmonėms nežada. Erkių sumažėtų tik tuomet, jei bent pora metų mūsų šalies gamtą siaubtų ilgai trunkančios sausros. Aktyviausios erkės – balandį, gegužę ir birželį, kai joms gyvybiškai būtina pasimaitinti.
Tiesa, sergamumo erkių perduodamomis ligomis statistika didelio šuolio nerodo. 2005 m. registruoti 243 erkinio encefalito atvejai, 2006 m. – 462, 2007 m. – 234. Susirgimų Laimo liga gerokai daugiau – atitinkamai 1161, 2029 ir 1395.
Manoma, kad encefalitu gali būti užsikrėtusios apie 1 proc. erkių, Laimo liga – apie 17 proc. Suprantama, užkratas po Lietuvos teritoriją pasiskirstęs nevienodai.
Kaip teigė M. Žygutienė, nuo seno žinomi keli stabilūs erkinio encefalito židiniai – Kauno, Panevėžio ir Šiaulių apskritys. Kitur tikimybė, kad įsisiurbs šios ligos užkratą turinti erkė, mažesnė. Tuo tarpu Laimo liga registruota visose Lietuvos apskrityse.
Kokia tikimybė užsikrėsti?
Norintiems išvengti streso, kurį sukelia įsisiurbusi erkė, medikė pataria, einant į mišką, teisingai apsirengti. Labiausiai tiktų šviesūs rūbai, nes ant jų lengviau pamatyti ropojančią erkę. Būtina turėti galvos apdangalą, rankogalius apspausti gumele, dėvėti kuo aukštesnius batus arba užsimauti kelnių klešnes aptempiančios kojines. Anot pašnekovės, tokie paprasti dalykai iš tiesų padeda.
„Padeda ir purškalai, tačiau reikia mokėti juos pasirinkti. Nors informaciniame lapelyje dažnai rašoma, kad jie padeda nuo visų gyvių, iš tiesų uodams, kurie turi puikią uoslę, užtenka silpnesnių purškalų nei erkėms. Taip pat reikia pasiskaityti, kur purškiamas preparatas – ant rūbų ar ant odos“, - aiškino specialistė.
Ką daryti, kai erkė įsisiurbė? „Pirmiausiai nepanikuoti, - juokėsi M. Žygutienė. – Ją būtina kuo greičiau pašalinti. Gerai, jei yra galimybė kreiptis į medikus, tačiau dažniausiai žmonėms erkę tenka traukti patiems. Tai nėra labai jau blogai. Svarbiausia, niekuo jos netepti – nei spiritu, nei riebalais. Tinkamiausias instrumentas – pincetas, tačiau tiks ir siūlas arba valas“.
Erkiniu encefalitu erkė užkrečia vos tik įsisiurbusi, tačiau Laimo liga perduodama tik po keliolikos valandų ar net paros. Todėl kuo greičiau ištrauksite erkę, tuo daugiau tikimybės, kad neužsikrėtėte.
Kalbama, kad nepavykus ištraukti visos erkės, pavojus užsikrėsti būna didesnis. Tačiau M. Žygutienė tokius gandus neigia. Anot jos, ligos perdavimo procesas nutraukiamas. Vienintelis pavojus, kad svetimkūnis odoje gali supūliuoti.
Ginčai dėl tyrimų
Erkinio encefalito simptomai labai panašūs į gripo – pakyla aukšta temperatūra, kamuoja galvos, sąnarių, kaklo skausmai. Daugiau nei pusė žmonių pasveiksta savaime, tačiau kai kuriems pasekmės lieka visam gyvenimui, todėl medikai nuo šios ligos rekomenduoja pasiskiepyti.
Europoje dėl erkinio encefalito Baltijos šalys Europoje laikomos padidintos rizikos regionu, todėl šie skiepai rekomenduojami vykstantiems į mūsų šalį užsieniečiams.
Nuo Laimo ligos skiepų nėra. Jei gydymas pradedamas nedelsiant, liga išgydoma per 2-3 savaites. Tačiau sergant šia liga, anot kai kurių medikų, gali ir nebūti jokių simptomų, tik atsiranda rausva dėmelė įkandimo vietoje, kuri ima migruoti po kūną. Tačiau po kurio laiko ji gali išnykti savaime, o negalavimai – nuovargis, miego sutrikimai, įvairūs skausmai – pasireiškia daug vėliau.
Teigiama, kad rausva dėmelė atsiranda ne visada arba žmonės jos tiesiog nepastebi. Laiku nepastebėta Laimo liga trunka metų metus ir neretai baigiasi sunkiu invalidumu.
Privačiose gydymo įstaigose ištrauktą ir vis dar gyvą erkę galima ištirti dėl Laimo ligos. Nepavykus išsaugoti gyvos erkės, daromas kraujo tyrimas. Tokį kraujo tyrimą rekomenduoja pasidaryti iš karto po įkandimo ir po 3-4 savaičių. Tai padeda tiksliau nustatyti ligą, kai antikūnų skaičiaus padidėjimas prieš Laimo ligą būna nedidelis.
Tačiau M. Žygutienė teigia, kad yra ir daug kitaip manančių medikų. Anot jos, šiuolaikiniai tyrimai jau gali parodyti, kokio jie senumo antikūnai – švieži ar susidarę anksčiau. Be to, paplitusi nuomonė, kad įsisiurbus užkrėstai erkei tiek erkiniu encefalitu, tiek Laimo liga, suserga tik maždaug kas trečias žmogus.
„Tikrai nebūtina su erke lakstyti po miestą ir ieškoti, kas ją galėtų ištirti. Nėra jokios prasmės – net jeigu ji ir būtų infekuota, prevencijos vis tiek nėra. Bet kuriuo atveju teks laukti apie mėnesį, kol pasireikš arba nepasireikš simptomai. Svarbiausia, neužmiršti šio įvykio. Kai žmogus ima negaluoti, gydytojui labai sunku susiprotėti ir paklausti, ar nebuvo įsisiurbusi erkė“, - patarė specialistė.
