Tuomet chirurgas tiesiogiai išgelbėjo keturiasdešimtmečio panevėžiečio gyvybę. Ką tik sustojusiai paciento širdžiai chirurgas atliko tiesioginį masažą ir privertė vėl ją plakti.
Į nepažįstamą miestą
Panevėžio ligoninėje Remigijus Samuolis dirba nuo 1981 metų. Baigęs tuometį Kauno medicinos institutą, jaunasis chirurgas iš keleto galimų darbo vietų pasirinko Panevėžio ligoninę. Ir saulėtą rugpjūčio dieną maršrutiniu autobusu atvažiavo į visiškai jam nepažįstamą miestą. Iki tos dienos Panevėžį jis buvo matęs tik vieną kartą – kai jį, Kuršėnų vidurinės mokyklos mokinį, tėtis buvo atvežęs į dabartinę J.Balčikonio gimnaziją atsiimti matematikų olimpiados diplomo. Tuo pažintis su Panevėžiu ir baigėsi, būsimasis chirurgas nė neįtarė, kad šis miestas jam taps svarbus ir reikšmingas.
Dabar, kai Panevėžyje gyventa ir dirbta jau daugiau kaip ketvirtis amžiaus, R.Samuolis mano, jog dėl pasirinkimo neapsirikta. Miestas tapo savas ir brangus – čia sukurta šeima, užaugo vaikai, dirbamas mėgstamas darbas.
O tuomet, atvažiavęs čia įsidarbinti ir išlipęs iš autobuso, jis pasižvalgė po stotį ir sėdo į taksi – kad nuvežtų į nežinia kur esančią ligoninę. „Važiavom neilgai“, – prisiminęs juokiasi gydytojas.
Muziejuje abejonių neliko
Vidurinėje mokykloje būsimajam chirurgui vienodai gerai sekėsi visi dalykai – mokyklą jis baigė aukso medaliu. Profesijos pasirinkimui galimybės buvo plačios – norėjo ir galėjo studijuoti ir matematiką, ir biologiją, ir muziką – jis labai muzikalus, groja akordeonu, gitara, keliais pučiamaisiais instrumentais.
Apie medicinos studijas taip pat galvota, nors priešingai nei daugelio šią profesiją pasirenkančiųjų, nei R.Samuolio šeimoje, nei giminėje medikų nebuvo.
Nėra jų ir dabar: žmona Nijolė – inžinierė, sūnus Justinas ką tik išlaikė teisininko magistrantūros egzaminus, vargu ar medicinos studijas pasirinks kol kas dar dešimtokė dukra Eglė, ją labiau traukia humanitariniai mokslai.
O Remigijaus Samuolio galutinį apsisprendimą lėmė išvyka su bendraklasiais į Kauną. „Aukštosiose mokyklose buvo paskelbta atvirų durų diena, ir mes, keletas kuršėniškių vienuoliktokų, traukiniu važiavome į Kauną susipažinti su aukštosiomis mokyklomis. Apsilankėme Politechnikos, Medicinos institutuose. Ir po to, kai pabuvojau pastarajame institute esančiame Anatomijos muziejuje, kuriame sukaupta gausybė įdomių, reikšmingų eksponatų, sprendimas buvo priimtas iš karto – tapsiu gydytoju. Nors, tiesą sakant, supratimą apie šią profesiją turėjau menką. Gydytojo darbą įsivaizdavau tik tokį, kokį mačiau – poliklinikoje“, – prisimena vienas talentingiausių krašto chirurgų.
Pirmojo paciento nepamiršo
Studijuodamas Medicinos institute R.Samuolis papildomai lankė Traumatologų būrelį. „Chirurgo darbas jau nuo pat studijos pradžios viliojo labiausiai, atrodė suprantamiausias, aiškiausias“, – prisimena gydytojas koloproktologas.
Iki tapdamas ligoninės vyriausiuoju chirurgu R.Samuolis buvo vienas iš daugiausia operuojančių specialistų. Per metus jis atlikdavo per 350 operacijų, daugiausia pilvo ertmės – tai ir ūmios chirurginės, onkologinės, po traumų reikalingos operacijos. Abdominalinis chirurgas specializuojasi storosios žarnos chirurgijoje. Panevėžio apskrities ligoninėje jau atliekamos ir tokios sudėtingos operacijos, kokios neatliekamos kitose ligonėse. Naujos technologijos, specialistų patirtis, moderni įranga – tam suteikia daugiau galimybių.
R.Samuolis prisimena, kad pati pirmoji jo savarankiškai atlikta operacija – gangrenuojančio apendicito pašalinimas. Chirurgas iki šiol aiškiai prisimena šią operaciją ir net nepamiršo pirmojo operuoto paciento pavardės. Paskui per 27 darbo metus buvo tūkstančiai žmonių, kuriems sveikatą ar net gyvybę išgelbėjo chirurgas Remigijus Samuolis.
Tačiau ypač sunku gydytojui prisiminti tuos pacientus, kurių nebuvo įmanoma išgelbėti. Su jauduliu jis prisimena vaikiną, tėvo perdurtą peiliu, kuriam net sudėtinga operacija nebegalėjo padėtį. „Kiekvienas toks atvejis – pati skaudžiausia mediko patirtis“, – sako ligoninės vyriausiasis chirurgas.
Ne šiaip kolekcija
Gegužę chirurgas R.Samuolis savaitei buvo išvykęs į Maskvą, dalyvavo Europos proktologų kongrese. Iš šios kelionės, sako, parsivežęs ne tik specialybės naujienų, bet ir įdomių įspūdžių. Mėgstantis keliauti, su naujomis šalimis ir miestais susipažinti gydytojas pasakoja, jog šį kartą Maskva paliko gerą įspūdį, visur labai švaru, atsirado naujų akcentų. Tuo metu kaip tik vyko prezidento inauguracija, tad miestas buvo itin puošnus ir tvarkingas.
Laisvalaikiu R.Samuolis daug skaito, turi didelę asmeninę biblioteką. Tačiau pats svarbiausias ir mėgstamiausias laisvalaikio užsiėmimas, kuriam, apgailestauja, negali skirti tiek laiko, kiek nori – kolekcionavimas. Pašto ženklus medicinos temomis R.Samuolis ne šiaip sau renka ir kaupia albumuose. Apie kiekviename ženkle pavaizduoto žmogaus, reiškinio ar simbolio istoriją kolekcininkas žino viską. Informacija renkama iš visur, ji kaupiama, klasifikuojama.
Nemažą kolekcijos dalį sudaro skyrius „Senųjų laikų chirurgija“. Pagal sukauptus pašto ženklus chirurgas buvo parengęs ir pranešimą Chirurgų draugijos suvažiavimui. Kaupdamas šią kolekcijos dalį ir nemirtingąjį kūrinį „Iliadą“ dar kartą perskaitė. Skaičiuodamas, kiek kartų jame paminėti su medicina susiję epizodai, jų aptiko per šimtą.
Kolekcijoje garsiųjų senovės chirurgų portretai, įvairios procedūros, operacijos ir kt. Pašto ženklų medikas įsigyja įvairiai – žinių apie medicinos tema išleistus pašto ženklus ieško kataloguose, važiuoja į kartą per mėnesį Rygoje vykstančius kolekcininkų turgus, filatelija domisi būdamas išvykose, ekskursijose.
Gyvybė – neįkainuojama
Tik laisvalaikio, apgailestauja chirurgas, lieka vis mažiau. Daug laiko atima vadovaujantis darbas, be to, jis budi ligoninėje, Konsultacijų poliklinikoje priima ligonius. Specialisto pagalbos pacientams prireikia vis dažniau – daugėja onkologinių ligonių, tobulėja diagnostika, išaiškinama vis daugiau susirgimų atvejų. Chirurgas nuolat domisi naujovėmis, naujų technologijų galimybėmis. R.Samuolis įsitikinęs, kad kiekvieno žmogaus gyvybė – neįkainojama vertybė.
Pernai penkiasdešimtmetį atšventusio abdominalinio chirurgo, koloproktologo, Panevėžio apskrities ligoninės vyriausio chirurgo Remigijaus Samuolio gyvenime atsitiktinumų nebūna. Po Liūto ženklu gimęs gydytojas į įvairius horoskopus ir pranašytes niekada nekreipia dėmesio – pasitiki tik savo žiniomis, patirtimi, ištverme ir siekiu padėti kiekvienam jo pagalbos reikalingam žmogui.
