„Neturime tokios galimybės. Visur dabar taip yra, toks įstatymas priimtas“, - ryte atsiliepusios darbuotojos žodžius patvirtino vakarinė registratorė, kai moteris į polikliniką atvedė vaistų „prifarširuotą“ sūnų. Užsipulta, kad jokio įstatymo, moters žiniomis, nėra, ši ėmė teisintis esanti tik paprasta darbuotoja. Kaip jai pasakyta, taip ir daranti.
Įvesti tvarką, pagal kurią gydytojai į namus pas pacientus vyktų tik išskirtiniais atvejais, Vilniaus savivaldybė ketino nuo vasario 1 d. Sulaukus karšto visuomenės nepritarimo, ši tvarka buvo atšaukta.
Pagal minėtą tvarką, gydytojai į namus vyktų tik pas vaikus iki vienerių metų, kurių temperatūra aukštesnė nei 38,6 laipsniai ir jie turi vieną iš šių simptomų: kelis kartus vėmė, viduriuoja daugiau nei 5 kartus per dieną, yra smarkiai išbertas arba nuolat klykia.
Taip pat ūmių ligų atvejais gydytojas lankytų tik tokius pacientus, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis arba jo darbingumo lygis siekia 0-25 proc. Taip pat gydytojas privalėtų vykti pas žmones, kuriems ūmiai (per 24 val.) dėl ligos ar traumos sutriko judėjimo funkcija.
Vėliau sostinės meras Juozas Imbrasas patikino, kad pats asmeniškai pareikalaus iš gydytojų vykdyti duotą Hipokrato priesaiką ir neskaičiuoti pinigų – apsimoka važiuoti pas pacientą ar ne. Tuo tarpu gydytojai teigė, kad net 80 proc. iškvietimų – nepagrįsti.
Kaltina pavaldinę
Kaip teigė Antakalnio poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Genė Grikevičienė, iškvietimų į namus tvarka poliklinikoje pasikeitė, tačiau tikrai ne taip kardinaliai.
„Sužinojusi apie incidentą, aš pati paskambinau į registratūrą. Pasirodo, viena registratorė, grįžusi iš atostogų, ėmė ir susigalvojo taip“, - teigė medikė. Anot jos, dėl įvykio surašytas raštas, apie kurį informuotos visos atsakingos grandys.
„Iškvietimai turi būti registruojami. Tik pas pacientus eina ne apylinkės gydytojas, kaip anksčiau, o budintis gydytojas. Apylinkės gydytojai aptarnauja tik chroninėmis ligomis sergančius, nevaikštančius žmones“, - tikino G. Griškevičienė.
Anot pašnekovės, registratorė pati nesprendžia, ar būtina kviesti gydytoją. Jei kyla neaiškumų, žmogus sujungiamas su gydančiu ar tuo metu dirbančiu gydytoju, kad pastarasis padėtį išsiaiškintų tiesiogiai. Visais kitais atvejais informacija apie iškvietimą perduodama budinčiam gydytojui. Jeigu jis nėra tikras, ar prasminga vykti pas pacientą, jis pats žmogui paskambina.
Tačiau moteriai registratorė nepasiūlė pasikalbėti su gydytoju. Kad visgi reikia pasiteirauti apie vaiko amžių bei simptomus, ji taip pat prisiminė tik pranešusi esminę informaciją apie pasikeitusią darbo tvarką poliklinikoje. „Jūsų gydytoja atostogauja, ateikite bet kokiu metu – kas nors priims“, - mandagiai pasiūlė registratorė.
Paskutinis žodis – gydytojo
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriaus Haroldo Baubino, ministerijoje sudaryta darbo grupė, į kurią įeina ir poliklinikų vadovai. Jos tikslas – išsiaiškinti, ar pasiteisino ministro įsakymas, pagal kurį vizitų į namus tvarką kiekviena gydymo įstaiga tvirtina pati. Tačiau tai nereiškia, kad įstaiga gali pasitvirtinti tvarką, kad visiškai nelankytų pacientų.
„Kalbant apie ministerijos poziciją, šių paslaugų iš tiesų nereikėtų labai stipriai skatinti, bet tam tikroms pacientų grupėms jos būtinos. Ligonių kasa savo ruožtu numačiusi finansiškai skatinti gydytojus, kurie vyksta į namus pas neįgalius asmenis ir vaikus“, - teigė H. Baubinas.
Anot jo, dabartinė tvarka pakankamai lanksti, tačiau neatmetama galimybė prireikus nustatyti tam tikrus bendrus privalomus principus, kada gydytojui vykti pas pacientą. „Kita vertus, gyvenimas yra labai margas, įvairiaspalvis, todėl baigtinis ligų sąrašas kaip tik sudarytų galimybę tam tikrais atvejais medikui nevykti pas pacientą, kai šiam objektyviai reikia pagalbos“, - svarstė sekretorius.
Tačiau pašnekovas pastebi, kad prasidėjus diskusijoms apie gydytojų vizitų į namus būtinybę, iškvietimų skaičius sumažėjo dvigubai. Iš vienos savivaldybės ministerija netgi sulaukė prašymo jokiu būdu neliberalizuoti tvarkos. Esą griežta pacientų lankymo tvarka gyventojams priimtina, nes jie pastebėjo, kad medikai tuomet dirba efektyviau.
„Iškilus nesusipratimams, ginčai turėtų būti sprendžiami per poliklinikos administraciją. Mano manymu, įstaigose galėtų būti ir pasitikėjimo telefonas, o pacientas turėtų gauti informaciją apie savo teises net ir nebendraudamas su gydymo įstaigos atstovais. Pavyzdžiui, registratūroje kabotų lapas, kuriame jos surašytos“, - pasakojo H. Baubinas.
Anot jo, kaip mes įpratę pirmiausiai pasisveikinti, taip kiekviena registratorė turėtų informuoti, kur pacientui kreiptis kilus neaiškumams. Tuo tarpu informacija apie bet kokius darbo organizavimo pasikeitimus turėtų būti pateikiama dar prieš 3-4 mėnesius, kad žmonės spėtų persiorientuoti ir nebūtų užklupti netikėtai.
Sumažėjus vizitų į namus, turėtų būti pertvarkytas ir gydytojų darbo laikas. „To mes ir siekiame – vengti nepagrįstų vizitų, kad gydytojas galėtų ilgiau laiko praleisti poliklinikoje ir priimti daugiau pacientų. Kitaip eilių klausimo neišspręsime“, - svarstė pašnekovas.
