Konsultuoja šeimos gydytojai
Problemų užkluptiems panevėžiečiams belieka skaičiuoti pinigus kelionei į didmiestį arba užsirašyti į eilę pas vietinėse medicinos įstaigose milžiniškais krūviais dirbančius psichologus. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai pripažįsta: specialistų trūkumas ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyti normatyvai situaciją verčia kritine.
Panevėžio miesto poliklinikos Psichikos sveikatos centre darbuojasi tik porą psichologų, jiems priklauso aptarnauti 54 tūkst. poliklinikos pacientų.
„Žinoma, kad psichologų reikėtų kur kas daugiau. Dabar psichologinę pagalbą priversti suteikti šeimos gydytojai. Tačiau ar jiems tai įmanoma, jei pagal normatyvus vienam pacientui tegali skirti 15 minučių? Šeimos gydytojai turi vidutiniškai po 1500 pas juos prisirašiusių gyventojų. Per dieną gydytojas priverstas suspėti apžiūrėti apie 35 žmones. Apie kokią psichologinę pagalbą dar galima kalbėti?“ – pabrėžė miesto poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė.
Pasak jos, kelia rūpesčių ir tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija yra numačiusi, jog psichikos sveikatos centruose teikiama tik pirminio lygio psichologo pagalba, o veiksminga psichoterapija jose neprieinama.
Prireikus ilgalaikio gydymo pacientams tektų skaičiuoti pinigus ir ieškotis privačių psichologų kabinetų. Tačiau net ir turintiesiems storą piniginę Panevėžyje sulaukti psichologo pagalbos nebūtų lengva.
Nemato perspektyvų
Psichikos sveikatos centro psichologė Jurgita Monkeliūnienė Panevėžyje besidarbuojančių kolegų tepriskaičiavo mažiau nei dvidešimt. Visi jie – etatiniai miesto medicinos įstaigų darbuotojai. Suskaičiuoti privačia praktika besiverčiantiems psichologams pakaktų vienos rankos pirštų.
„Specialistų tikrai labai trūksta – tie patys psichologai dirba keliose įstaigose. Studijas baigę jauni specialistai į Panevėžį paprastai nebesugrįžta, nes didmiesčiuose mato daugiau galimybių, be to, daugelis dar bestudijuodami pagal mainų programas išvyksta į užsienį ir ten, apsigynę baigiamuosius darbus, pasilieka“, – priežasčių ieškojo J.Monkeliūnienė.
Jos nuomone, kad Psichikos sveikatos centras patenkintų panevėžiečių poreikius, jame turėtų darbuotis bent dvigubai daugiau psichologų. Darbuotoja neslėpė: esant dabartinei situacijai norinčiųjų patekti pas psichologą eilės neišvengiamos.
Vien pokalbiui su pacientu J.Monkeliūnienė privalanti skirti bent valandą, tyrimas užtrunka mažiausiai dvi.
„Per darbo dieną priimu tik keturis žmones. Būna, kad užtrunku ir po darbo valandų, ir poilsio pertraukėlių nedarau“, – apie jai tenkantį krūvį pasakojo psichologė.
Pripažinti gėda
Eilės dar labiau pailgėtų, jei panevėžiečiai atsikratytų iš sovietinių laikų besivelkančio stereotipo, neva psichologo pagalba reikalinga tik kvailiams. J.Monkeliūnienė pabrėžia: aukštą statusą visuomenėje turintiems panevėžiečiams prisipažinti, kad lankosi pas psichologą, tolygu parodyti savo silpnumą.
„Panevėžys – mažas miestas. Pasiturintieji, saugodami savo privatumą, verčiau patirs daugiau išlaidų ir važinės į Vilnių ar Kauną, nei apsilankys pas psichologą Panevėžyje. Keista, bet net išsilavinę žmonės iki paskutinės akimirkos stengiasi neatsiverti. O didmiesčiuose ne patiems verslininkams, o jų žmonoms jau tampa kone madinga turėti ne tik savo kirpėją, odontologą, bet ir psichologą“, – teigė J.Monkeliūnienė.
Kad pirminio lygio įstaigose įdiegta psichoterapija būtų didelis postūmis į priekį, įsitikinusi ir Psichikos sveikatos centro vedėja Violeta Šimanauskaitė.
„Manau, ne tik psichologų trūksta. Turėtų būti išplėsta erdvė jų darbui. Ką galima žmogui padėti valandą ar dvi su juo tepakalbėjus, vandenėlį papilsčius? Taikoma psichoterapija tikrai duotų gerą efektą, tačiau valstybės aktai nenumato, kad ji būtų taikoma ir tokiose įstaigose, kaip mūsų“, – tvirtino vedėja.
Absurdiška, tačiau oficialiai, anot V.Šimanauskaitės, Psichikos sveikatos centre psichologų pakanka, nes pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus 45 tūkst. poliklinikoje prisirašiusiems gyventojams turėtų pakakti vieno šios srities specialisto etato.
Pacientų daugėja
Psichologų trūkumu teisės aktai neleidžia skųstis ir Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos Sveikatos psichikos centrui. Oficiali statistika nepažeidžia į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų normų: 40 tūkst. gyventojų aptarnaujančioje medicinos įstaigoje vieną etatą dalijasi du psichologai. Abiem specialistams ši darbovietė nėra pagrindinė. „Kuo daugiau pagalbininkų, tuo geriau, bet mes atitinkame normatyvus. Žinoma, yra eilės, nes kai kuriems tyrimams psichologas turi sugaišti net ir tris valandas“, – teigė poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Danutė Pajėdienė.
Psichologinės pagalbos neprieinamumas, Panevėžio apskrities Priklausomybės ligų centro direktorės Neringos Šinkūnienės nuomone, yra bene svarbiausia priežastis, kodėl jos įstaigoje daugėja ligonių.
„Didmiesčiuose valanda privataus psichologo paslaugų kainuoja šimtą litų. Panevėžiečiai dar nėra tokie mokūs, todėl ilgainiui kamuojami psichologinių problemų tampa somatiniais ligoniais“, – teigė direktorė.
Anot jos, liūdniausia, kad į Priklausomybės ligų centrą patenka vis daugiau psichologines problemas alkoholyje ir narkotikuose skandinančių jaunuolių iki 25 metų.Centre atsistoti ant kojų jiems padeda viena psichologė.
„Psichologinės pagalbos prieinamumo problema egzistuoja visoje Lietuvoje, ne tik Panevėžyje. Sovietmečiu per metus tebūdavo parengiama vos 12 psichologų. Universitetai dar nespėjo užtektinai parengti naujos kartos specialistų“, – mano N.Šinkūnienė. Ji pati papildomai dirba psichologe rajono poliklinikoje. Be to, pasak jos, specialistai pasilieka didmiesčiuose – nesusivilioja darbu valstybinėse medicinos įstaigose už 1500 litų atlyginimą neatskaičius mokesčių.
Gydomi vaistais
Dėl valstybės vykdomos politikos, susijusios su žmonių psichine sveikata, susirūpinimą seniai reiškia Lietuvos psichologų sąjunga. Anot jos prezidento Roberto Povilaičio, dabartinė situacija šalyje verčia sunerimti: psichologinės pagalbos prieinamumas – labai rimta problema.
Jo teigimu, prie poliklinikų veikiantys psichikos sveikatos centrai nėra pajėgūs aptarnauti visų pagalbos reikalaujančių pacientų.
Prezidento nuomone, problemų turinčiam žmogui pas psichologą reikėtų apsilankyti bent dešimt kartų. Tokiu atveju gydymas užsitęstų pustrečio mėnesio. „Tarkime, per savaitę psichologas suspėtų suteikti konsultacijas 25 žmonėms. Vadinasi, pustrečio mėnesio tik juos ir tegalėtų aptarnauti. Bet manoma, kad depresija kankina 10 proc. gyventojų. Taigi iš psichologui priklausančių 40 tūkst. gyventojų dėl šios ligos problemų turi net 4000“, – apie realią padėtį kalbėjo R.Povilaitis.
Anot jo, Lietuvoje vaistams kompensuoti skiriamos didelės lėšos, tačiau psichologinių terapijų paslaugos praktiškai nėra plėtojamos. „Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje žmogui prieš skiriant psichotropinius vaistus rekomenduojama psichologinė terapija. Lietuvoje tas kone neįmanoma, nes tiesiog nėra pas ką paskirti arba pacientas už vizitus pas psichoterapeutą turėtų mokėti pats“, – pastebi R.Povilaitis.
Praėjusiais metais nervų sistemos ligoms gydyti Valstybinė ligonių kasa išleido 102 mln. litų, o psichoterapijos paslaugų pernai suteikta už 283 tūkst. Lt. Valstybinės ligonių kasos atstovas spaudai Kazys Žilėnas tokį didžiulį skirtumą aiškino, kad psichoterapijos paslaugos tarp pačių ligonių nėra populiarios.
Jo teigimu, Psichologų sąjunga Sveikatos apsaugos ministerijai yra pateikusi pasiūlymus pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis apskrityse įkurti psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centrus bei psichoterapijos paslaugas apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, tačiau neaišku, kiek į juos bus atsižvelgta.
