Vakar iš Kraujo centro Klaipėdos padalinio po pietų kauniečiai išsivežė kompiuterį su donorų duomenimis.
Tuo metu į uostamiestį atvykę vilniečiai laukė antstolio, su kuriuo pagal teismo sprendimą galėtų grįžti į buvusias patalpas.
Kaip sakė Nacionalinio kraujo centro atstovė spaudai J.Vaidelienė, sužinoję apie šį faktą, vilniečiai patyrė šoką. „Skandalas. Vagystė vidury dienos“, – emocijų neslėpė atstovė.
Pasak J.Vaidelienės, donorų duomenų pasisavinimas – neįsivaizduojamas dalykas, nes visame pasaulyje užtikrinama tokių duomenų apsauga ir konfidencialumas. Manoma, kad pasinaudodama šiais duomenimis privati bendrovė sieks persivilioti donorus.
Kompiuteryje saugomos žinios apie donorų sveikatą, persirgtas ligas, asmens kodai, kontaktai, informacija apie darbovietę.
Vakar į darbo dienos pabaigą dėl padėties Klaipėdoje buvo sukviestas pasitarimas Sveikatos apsaugos ministerijoje. Jame dalyvavo ir Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas, kurio ministerija neišleido išvykti į uostamiestį ir perimti patalpas.
Patalpas nuomosis
Klaipėdos padalinio darbuotojai sutrikę. Jie nelinksmai juokavo, kad iki pietų buvo viena valdžia, o popiet – kita. Kas nutiks kitą dieną – vėl neaišku. Nepaisant to, darbas turi tęstis toliau.
Kauno bendrovės „Kraujo donorystės centras“ direktorius Artūras Venslauskas tikino į uostamiestį atvažiavęs pasidairyti išsinuomoti naujų patalpų, o ne užimti senųjų. Dabartinės, esančios Naikupės gatvėje, kur įsikūręs Klaipėdos padalinys, direktoriaus manymu, per didelės, labiau tinkamos sporto salei.
Kaunietis tikino nusižiūrėjęs kelias patalpas, tinkamas nuomai. Jo manymu, sudaryti panaudos sutartį dėl pastato gali užtrukti, tad pereinamuoju laikotarpiu nuspręsta išsinuomoti kitas patalpas, kurios būtų arčiau centro bei patogesnėje vietoje nei dabartinė.
Dieną prieš tai A.Venslauskas aiškino, kad su ministerija pasirašyta trumpalaikė nuomos sutartis, kol bus paskelbtas konkursas ir paaiškės nuomos kaina ilgesniam laikui.
Teismui sustabdžius ministro įsakymo vykdymą, direktorius persigalvojo.
„Ne batų fabrikas“
Paklaustas, kaip ketina elgtis po teismo sprendimo, A.Venslauskas aiškino, kad toliau vykdys ministro nurodymą – Klaipėdos kraštą aprūpinti kraujo komponentais.
„Teisėjas nepagalvojo, kad čia ne batų fabrikas, o kraujas. Jei į teisminius ginčus įsivelsime nors trims dienoms, čia susirinks minia žmonių, priverstų artimuosius vežti į kapines“, – teismo sprendimą pakomentavo jis.
Kaunietis tikisi, kad viliojami būsimais didesniais atlyginimais jo pusę palaikys ir darbuotojai Klaipėdoje. Jis sakė sunkiai įsivaizduojąs, kaip Nacionalinis kraujo centras galėtų tęsti darbą be žmonių.
Klaipėdiečių atlyginimai šiuo metu siekia apie 1200 litų, o Kaune dirbantys tokį pat darbą nuo gegužės į rankas gauna porą tūkstančių.
Direktorius tikino, kad jam daug svarbiau aprūpinti gydymo įstaigas kraujo atsargomis, nei didinti neatlygintinų donorų skaičių, kuo taip didžiuodavosi Klaipėdos filialas.
Biografijoje – dėmė
Kraujo donorystės centro vadovo biografijoje figūruoja tamsi dėmė – teistumas. Pats A.Venslauskas neneigia buvęs teistas dėl savavaldžiavimo. 1994 metais paskolinęs penkis tūkstančius dolerių giminaičiui, pinigus panoro atsiimti – taip atsidūrė teisme.
Pasak kauniečio, tuo metu šalyje buvo paštrėjusi situacija dėl reketo, tad ir jam buvo pritaikytas toks straipsnis, nors realiai bausmės atlikti neteko.
Su giminaičiu jis bendraująs iki šiol, o štai teistumą, iškilus konfliktinėms situacijoms, primena tik konkurentai.
