Sutartis sudarę vartotojai už kibirą vandens moka vos 1,69 cento, tačiau iš vandenpylių vandens prisipilti gali bet kas. Ne kartą teko matyti, kai sustojusio automobilio vairuotojas prisipildavo po 8–10 ar net daugiau penkialitrių talpų, sukraudavo į bagažinę ir nuvažiuodavo.

Taip dažniausiai elgiasi mieste ir net priemiestyje vandentiekio neturintys gyventojai, nes vandenpylių vanduo yra tokios pat kokybės kaip bėgantis iš čiaupo.

Pasak S.Mikeškos, „Aukštaitijos vandenų“ įmonė buvo įkurta 1960 metais, tada ir prasidėjo vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Panevėžyje. Anot jo, pirmieji įmonės vartotojai buvo miesto vykdomasis komitetas, rajono vykdomasis komitetas (dabar rajono poliklinika), centrinė vaistinė ir „Žalgirio“ sporto klubas. 1960 metais prasidėjo ir vadinamųjų vandens kolonėlių plėtra.

Jų, pasak S.Mikeškos, mažėja, o bendrovės vadovai įsitikinę, kad tai nėra civilizuotas vandens tiekimo būdas. Specialisto teigimu, iki 1960-ųjų panevėžiečiai naudodavo tik šulinių vandenį arba jis buvo tiekiamas vietiniu vandentiekiu iš tų pačių šulinių.

S.Mikeškos teigimu, vandenpylių po truputį mažėja, o jų daugiausia likę pačiame miesto centre, Marių, J.Tilvyčio ir aplinkinėse gatvėse. „Aukštaitijos vadovų“ nuomone, ateityje jų visai bus atsisakyta, tačiau kada tai įvyks, specialistas sakė nenorįs spėlioti. Anot jo, net svarstomas variantas visas vandenpyles panaikinti ir visiems sutartis sudariusiems vartotojams bendrovės lėšomis įvesti vandentiekį. Vykstant miesto plėtrai, daugiabučių kvartaluose vandenpylės nebebuvo įrenginėjamos.

Kainos juokingos

Pasak S.Mikeškos, sutartis dėl vandenpylių vandens naudojimo yra sudarę 481 panevėžietis ir moka pagal dar tuometinės miesto Valdybos nustatytas normas, tai yra už 20 litrų vienam žmogui per parą. Taigi per mėnesį susidaro 600 litrų, arba 0,6 kubinio metro vandens.

Specialistas nė neabejojo, kad vandenį naudoja gerokai daugiau gyventojų, tačiau jų sukontroliuoti neįmanoma, kolonėlėse nėra sumontuota jokių apskaitos prietaisų. Paminėjus į talpas pilamą vandenį, S.Mikeška akcentavo, kad jei tokie vartotojai ir susimokėtų, gaunamos įmokos tebūtų lašas jūroje. Aritmetika paprasta: 10 litrų kibiras vandens kainuoja 1,69 cento, taigi dešimt 5 litrų talpų kainuotų vos 8,45 cento.

Yra ir vandentiekis

Pasiteiravus, jei bus panaikintos vandenpylės, ar gyventojai neliks be vandens, S.Mikeška sakė, kad ten, kur jos yra, yra ir vandentiekio, ir nuotekų tinklai, tačiau dėl kažkokių priežasčių gyventojai į namus nepasikloja įvadų, jiems patogiau vartoti „valdišką“ vandenį.

Anot jo, vandenpylės genda, nebėra atsarginių dalių, todėl jų eksploatuoti neapsimoka. Kiek vandens išleidžiama per kolonėles, S.Mikeškos teigimu, niekas negali pasakyti, todėl ne paslaptis, kad dėl to dalis vandens neapskaitoma, o už jį brangiau turi mokėti kiti vartotojai.

Vanduo turėtų būti geras

Vandens kokybe besirūpinančios bendrovės „GerVa“ marketingo direktorius Petras Medeika sakė negalįs kalbėti apie vandenpylių vandens kokybę. Anot jo, ten vanduo paduodamas iš bendro miesto vandentiekio tinklo, tad jo kokybė turėtų būti gera.

Specialistas patarė šio vandens vartotojams įsigyti nitratus fiksuojančių indikatorių (dviejų juostelių paketas kainuoja 4,60 lito) ir patikrinti vandenį. P.Medeikos teigimu, yra buvę atvejų, kai nitratais buvo užterštas ne tik vandentiekio, bet netgi šaltinių vanduo.

Dėl nemokamo vandentiekio dar mąstytų

Sodų gatvės 13-ojo namo gyventojas Petras Bilevičius sakė, kad vandenpyle Sodų gatvėje naudojasi ne mažiau kaip dešimt šeimų. Mat šios gatvės 13-ajame, 15-ajame, 17-ajame namuose vandentiekio, aišku, ir kanalizacijos, nėra ir niekada nebuvo. Vyriškis problemų atsinešti vandens iš už keliolikos metrų nuo namo esančios vandenpylės sakė nematantis, nes iš jos vandens prisileisti daug paprasčiau nei pasisemti iš šulinio.

Pasiteiravus, ar neketina į savo butą įsivesti vandentiekio, P.Bilevičius atsakė klausimu: „O už kokius pinigus? Nesidomėjau, kiek tai kainuotų, tačiau reiktų tūkstančių. Čia gyvenantieji tokių pinigų neturi. Vienas kaimynas labai seniai vandentiekį įsivedė, tačiau kiek kainavo, neklausiau. Aš prie kolonėlės įpratęs ir nieko neketinu keisti“.

Persakius, kad „Aukštaitijos vandenys“ svarsto galimybę naikinti vandenpyles ir sutartį sudariusiems gyventojams vandentiekį įvesti nemokamai, P.Bilevičius sakė, kad tokį pasiūlymą reikėtų gerai apsvarstyti, pasitarti su dukterimi. Vyriškis spėjo, kad vargu ar gyventojai su tuo sutiktų, nes vanduo ir nuotekų šalinimas gerokai pabrangtų. Dabar paplavas gyventojai išpila į kieme įrengtą specialią duobę.

Maistui gaminti užtenka kibiro

Dviračiu vežimėliu dešimties litrų plastikinį indą vandens vežanti, tačiau prisistatyti nepanorusi Sodų gatvės gyventoja porino, kad vandenpylė yra vienintelis išsigelbėjimo šaltinis. Anot jos, dauguma Sodų gatvėje privačiuose namuose gyvenančių žmonių yra senyvo amžiaus ir savo lėšomis vandentiekio niekada neįsives.

Moteris sakė atsinešanti kibirą vandens ir maistui gaminti jo visai dienai užtenka. Jei ketina ką nors išsiskalbti, palaistyti augalėlius, tada ima plastikinį indą ir veža vandenį vežimėliu.

„Patogumas menkas, bet kai geriau nėra, gerai ir taip, – porino panevėžietė. – Mokesčiai nedideli, todėl galime nors šiek tiek sutaupyti kitoms reikmėms. Aišku, jei vandentiekį įvestų nemokamai, būtų labai gerai.“