Ženevoje įvyko ypatingasis Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos ( PSAO) posėdis, kuriame buvo kalbama apie bulvių traškučių, keptų bulvyčių ir kai kurių rūšių dribsnių įtaką žmonių sveikatai. Jį sukviesti privertė švedų gydytojų išvados.

Švedai nustatė, kad šie krakmolingi produktai, apdoroti aukštoje temperatūroje, išskiria akrilamidą – medžiagą, siejama su vėžio vystymusi. Parduotuvėse ir restoranuose švedai įsigijo fritiūrinėse keptų bulvių ir kitų panašių produktų mėginių, aptiko juose akrilamido ir sušėrė žmonių maistą žiurkėms. Po ilgesnio kontrolinio šėrimo tokiu maistu graužikams ėmė vystytis vėžys. Tyrimų rezultatai labai išgąsdino PSAO specialistus.

Jie liepė greitai išsiaiškinti, kiek tokie produktai žalingi žmonių sveikatai, ir priminė pagrindines rekomendacijas: būtina valgyti kuo daugiau daržovių ir vaisių, vengti riebaus ir kepto maisto. Europos Sąjungoje jau nustatyta akrilamido kiekio vandenyje norma – 0, 1 mkg 1 litrui. O kai kuriuose traškučiuose ji viršijama…1280 kartų!

Užburtas ratas

Medicinos mokslas visavertės mitybos klausimus nagrinėjantis seniai, tikina: maistas turi būti įvairus, turėti daugiau kaip 600 medžiagų. Beveik visos šios medžiagos yra ne tik kuras nepasotinamai organizmo “krosnelei”, bet ir natūralūs vaistai. Tradicinius pietus pakeičiantis greitasis maistas yra menkavertis savo sudėtimi, jis tik prislopina alkį, neaprūpindamas organizmo būtinomis medžiagomis, todėl greitai vėl norisi valgyti. Alkis paprastai vėl numalšinamas tokiu pat surogatu. Uždaras ratas!

Be to, traškučiai ir riešutėliai sukelia troškulį – vadinasi, reikia užsigerti. Vaikų požiūriu, traškučiai su kokakola – pats protingiausias užkandis. Nuo tokio maisto atsirandantys virškinimo sutrikimai greitai tampa chroniškomis ligomis.

Aišku, ant pakuočių nerašoma, tačiau tėvai privalėtų žinoti, jog nuo greitojo maisto nukenčia kepenys, kasa, tulžies pūslė. Kai kurie bulvių traškučiai verdami aliejaus rūšyse, nepriimtinose vaikams. Nedideliame kokakolos buteliuke yra šaukštas cukraus – tiek visiškai pakanka, kad būtų kelioms valandoms prislopintas kraujo kūnelių gebėjimas naikinti bakterijas, juo labiau - kad pradėtų gesti dantys.

Vakarai jau vaduojasi

JAV, kaip knygoje “Greitojo maisto nacija” liudija žurnalistas Erikas Šloseris, ketvirtadalis šalies suaugusiųjų pietauja greitojo maisto restoranuose, o 40 mln. kenčia nuo nutukimo.

Daktaras Deividas Liudvigas iš Bostono žurnalo “Lancet” puslapiuose pasakoja apie gąsdinančius vaikų nutukimo tempus. Išspręsti problemą, jo nuomone, padėtų vienas būdas – apmokestinti greitąjį maistą, uždrausti jo reklamą, nuimti gatvės aparatus, prekiaujančius įvairiausiais pakeliais, batonėliais ir gazuotais gėrimais.

Kol JAV atskiri entuziastai kovoja prieš “šiukšlino maisto” gamintojus, Europa jau žengia pirmuosius žingsnius, bandydama apsaugoti vaikus nuo visavertės mitybos pakaitalų, kurie, gydytojų nuomone, sukelia tokią pačią priklausomybę, kaip ir narkotikai. ES komisaras sveikatos apsaugos klausimais Markas Kiprianas pareiškė, jog europiečius vaikus būtina apsaugoti nuo greitojo maisto bei kitų surogatinių gaminių reklamos, mat ir Europoje antsvorio turi kas ketvirtas vaikas.

“Anksčiau juokdavomės iš amerikiečių, dabar tai tapo ir mūsų problema”, - sakė M.Kiprianas.

Kodėl tylime

Mes – taip pat Europos Sąjungos nariai. Bandeles su dešrelėmis, mėsainius labai mėgsta ir mūsų vaikai. Kaip ir traškučius, riešutėlius, spragėsius iš pokelių. O tie, kurie namuose ištisas valandas sėdi prie kompiuterio, dažnai nuolat kramsnoja traškučius, spragėsius ar riešutėlius.

Gastroenterologai pastebi, kad vis dažniau tenka diagnozuoti chronišką gastritą ne tik suaugusiems, bet ir penkerių metų pypliams. Tačiau dėl tokios mitybos labiausiai kenčia paauglių skrandžiai. Jie nevirškina, nuolat būna uždegiminės būsenos

Kiek sveikata rūpi mums, Lietuvos gyventojams, juk šalyje nepaliaujamai didėja greitojo maisto restoranų skaičius? Suprantama, kovoti su jais tolygu kovoti prieš vėjo malūnus, tačiau kiekviena šeima galėtų vaikams bent jau aiškinti, kokią žalą jaunam organizmui daro toks maistas.

Apsaugokime vaikus

Paaiškinkime savo atžaloms, kad greitasis maistas sukelia tokią pat priklausomybę, kaip ir rūkymas ar narkotinių medžiagų vartojimas. Britų mokslininkai yra perspėję: riebalai, kurių gausu mėsainiuose, keptose bulvytėse ir panašiame maiste, sukelia pakitimų žmogaus smegenyse vykstančiuose cheminiuose procesuose.

Ypač didelį pavojų greitasis maistas kelia vaikams ir paaugliams. Jau minėjome, kad akrilamidas – medžiaga, kurios esama keptose bulvytėse ir traškučiuose, gali sukelti onkologines ligas, pažeisti nervų sistemą, sukelti nevaisingumą.

Jeigu negalime uždrausti vaikui skanėstų iš pakelių, bent jau stebėkime, kad juose būtų kuo mažiau žalingų sveikatai medžiagų. Reikia vengti gaminių, ant kurių pakuotės užrašyti žodžiai: ”dirbtinis dažiklis”, “pakaitalas”, “modifikuotas“ ir panašūs.

Produktai neturėtų būti itin saldūs ar sūrūs. Druska sukelia troškulį ir sulaiko skysčius organizme, o tai apsunkina širdies ir inkstų veiklą. Derėtų įprasti saldžiai pavalgius išsiskalauti burną, kad būtų sunaikinta terpė daugintis bakterijoms, gadinančioms dantų emalį.

Šeimos pavyzdys

Didžiosios Britanijos psichologai, norėdami išsiaiškinti, kas lemia vaikų mitybos įpročius, pradinių mokyklų moksleivių tėvams pateikė klausimyną. Apibendrinus atsakymus paaiškėjo, kad tėvų mityba tam turi didžiausią įtaką. Ne mažiau svarbūs veiksniai yra ir valgymas kartu su visa šeima, maitinimas krūtimi bei anksti į racioną įtraukti įvairūs vaisiai bei daržovės. Nustatyta, kad krūtimi žindyti kūdikiai valgo daugiau vaisių ir daržovių nei dirbtinio pieno mišiniais maitinti jų bendraamžiai.

"Dirbtinio pieno skonis vienodas, krūties pienas įgauna motinos valgomo maisto skonį, tad vaikai nuo labai ankstyvo amžiaus susipažįsta su skonių įvairove ir vėliau būna atviresni skirtingiems skoniams", - mano psichologai.