„Gydytojai ir personalas - nuostabūs, neturiu jiems net menkiausio priekaišto, bet aplinka... Palatos šimtą metų nemačiusios remonto, pro langus, kad ir rūpestingai užklijuotus, kiaurai košia vėjas, spintelės daugiau nei avarinės būklės, grindų danga išplyšusi“, - „15min“ pasakojo šioje gydymo įstaigoje su vaiku apsilankiusi vilnietė Vilma.

Anot moters, personalas stengiasi, kaip įmanydamas, kad jų pacientai jaustųsi kiek įmanoma geriau - apšiurę kampai kruopščiai išvalyti, sienos papuoštos vaikų piešiniais. „Būčiau dėkinga, jei žurnalistai apsilankytų klinikoje ir paviešintų, kokiomis sąlygomis gydomi vaikai mieste, pretenduojančiame tapti Europos kultūros sostine. Negi nei ligonėliai, nei medikai nenusipelnė bent kiek padoresnės aplinkos?“ - retoriškai klausė Vilma.

Ir išties, apsilankius Antakalnyje įsikūrusioje Vaikų ligų klinikoje, Vilmos žodžiai pasitvirtino. Nekeisti seni langų rėmai, klibančios durys, lopais sudaigstyta linoleumo danga, atsilupinėję sienų dažai, senas inventorius. Nustebino ir aukštos, vaikams nepritaikytos, geležinės lovos. Pirmojo vaikų skyriaus vedėja Vanda Kriukienė teigė, kad šios lovos, kaip labdara, prieš 15 metų gautos iš Norvegijos karo lauko ligoninės.

„Iš paskutiniųjų stengiamės, kad būtų kuo gražiau ir jaukiau. Piešinius ant sienų gavome dovanų iš Vaikų piešimo studijos, paveiksliukus, kabančius ant durų, padovanojo vaikų, kurie gydėsi čia, tėveliai”, - pasakojo skyriaus vedėja V.Kriukienė.

Vilniaus miesto universitetinės ligoninės, kurios struktūrai priklauso Vaikų ligų klinika, direktoriaus pavaduotojas Henrikas Ulevičius teigė, kad pagal visus europinius standartus gydymo kokybė priklauso ne nuo aplinkos, o nuo to, kas tą paslaugą suteikia.

„Sienos, lovos ir kitos detalės suteikia tik estetinį vaizdą. Žmonės gyvena jaukiuose namuose, todėl ligoninėje gyvenimo sąlygos jiems atrodo tragiškai”, - kalbėjo direktoriaus pavaduotojas. Pasak ligoninės atstovo, remonto darbai netrukus turi pajudėti iš vietos. Pinigų remontui tikimasi gauti iš Sveikatos apsaugos ministerijos, ligoninės steigėjos - Vilniaus miesto savivaldybės ir pagal Valstybės investicijų programos.

„Klinikos pirmojo aukšto rekonstrukcijos projektui parengti šiemet gavome 70 tūkst. litų. Jei pavyks parengti gerą projektą, gausime pinigų pirmojo ir kitų aukštų rekonstrukcijoms”, - kalbėjo medikas. Pagal Šilumos taupymo programą, jei projektą patvirtins Vilniaus regioninė apskrities taryba, mediniai langai bus pakeisti plastikiniais.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos skyriaus vedėja Ina Čebotariova teigė, kad savivaldybei pavaldžios 17 gydymo įstaigų ir kiekviena jų turi skyrių, kuriam verkiant reikia remonto.

„Skiriamų lėšų nėra daug, o poreikiai - labai dideli. Didesnis prioritetas - respublikinės gydymo įstaigos, ligoninių Priėmimo skyriai. Vaikų ligų klinika gali tikėtis nebent Europos Sąjungos (ES) paramos”, - sakė I.Čebotariova.

Jos teigimu, savivaldybė nėra numačiusi artimiausiu metu skirti lėšų Vaikų klinikos remontui.

H. Ulevičius teigė, kad pagal valstybės nustatytus prioritetus, Vaikų ligų klinikai neįmanoma sulaukti ES paramos iki 2013 metų, nes pirmenybė teikiama respublikinėms gydymo įstaigoms, infekcinėms, onkologinėms, traumatologijos ligoninėms.

Universitetinė ligoninė

Vilniaus miesto universitetinė ligoninė veikia nuo 1958 m. Šiuo metu tai didžiausia Vilniaus miesto savivaldybės gydymo įstaiga, kurios struktūrai priklauso 5 klinikos. Vaikų ligų klinikoje yra Reanimacijos skyrius, kuriame gydomi ūmūs ir sunkios formos apsinuodijimai ir du Terapijos skyriai. Pernai klinikoje lankėsi ir gydėsi 3128 vaikai.