Panevėžyje pernai nemokamas dantų protezavimo paslaugas iki dantų kramtymo funkcijos atkūrimo gavo apie 500 teisę į tai turinčių asmenų. Žinant, kad šiuo metu eilėje prie protezų laukia kone 9 tūkst. panevėžiečių, nesunku suskaičiuoti, jog dabar įsirašiusiesiems į eilę, jei tvarka nepasikeis, teks laukti maždaug 17 metų.
Tokia situacija mūsų dienraščiui skundėsi eilės gale esanti Sabina Dauderienė. Moterį, susiruošusią bent pusę dantų greičiau susitvarkyti už savus pinigus, papiktino ir tai, kad stoti į eilę dėl antros pusės sutvarkymo tokiu atveju jį galėtų, kaip teigia pašnekovė, tik gavusi kompensaciją už pirmą dalį paslaugos. O kompensacija bus mokama priėjus eilei.
Valstybės kontrolės specialistai, atlikę auditą ir įvertinę odontologinės priežiūros organizavimą bei patikrinę, kaip panaudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos, konstatavo ne vieną neigiamą faktą. Jų teigimu, šalyje nėra patikimos odontologinių paslaugų kokybės kontrolės, dalies privataus sektoriaus gydymo įstaigų teikiamų paslaugų kokybė apskritai nekontroliuojama.
Nepakankamai dėmesio skiriama vaikų burnos sveikatai.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos (PTLK) direktorius Jonas Narbutas įsitikinęs, jog tokių neigiamų pasekmių priežastis yra odontologijos įstaigų nenoras užsiimti kompensuojamomis paslaugomis ir pacientų noras, priėjus eilei, protezuotis dantis už kuo didesnę galimą pinigų sumą. Kitaip tariant, vienas žmogus tvarkosi burną net už 8–9 tūkst. Lt, įgydamas kone holivudišką šypseną ir nesusimąstydamas, kad kitiems dėl to teks laukti ilgiau.
Įsisavino daugiau
J.Narbuto tvirtinimu, nepaisant pastaruoju metu vis didėjančios eilės prie dantų protezavimo, Panevėžys, palyginti su kitais miestais ir rajonais, turi kuo pasidžiaugti. Mieste vis dar yra nemažai protezavimą atliekančių įstaigų, kai kitur jų labai trūksta. Pas mus, be Savivaldybei priklausančios miesto Stomatologijos poliklinikos, paslaugas teikia 5 privačios bendrovės: „Panevėžio odontologai“, „Dentida ir Ko“, „R.V.L.“, D.Juzėnienės, L.Laurinavičienės įmonės.
Pasak PTLK vadovo, kompensuojamai paslaugai atlikti duodama įstaigoms lėšų, tačiau jos taip pat kontroliuojamos. Kai dirbama su mokiais pacientais, kurių atsiranda vis daugiau, odontologams paprasčiau – nėra griežtos kontrolės. Užtat kompensuojama paslauga „dantistams“ nėra įdomi.
J.Narbutas teigia, kad priversti odontologijos įstaigų pasirašyti su ligonių kasomis sutartis dėl protezavimo paslaugų teikimo niekas negali.
Kita gera žinia, kaip teigia pašnekovas, ta, jog pernai PTLK biudžetas buvo įvykdytas daugiau kaip 100 proc.: jai priskirtos zonos ne tik panaudojo visas dantų protezavimui skirtas lėšas, bet dar ir įsisavino papildomai gautas.
Iš PSDF biudžeto panevėžiečių dantų protezavimui 2007 m. buvo skirta 1 mln. 419 tūkst. Lt. Miesto Savivaldybė dar skyrė 70 tūkst. Lt.
Panevėžio rajonui buvo skirta 940 tūkst. Lt iš PSDF ir 95 tūkst. Lt – Savivaldybės lėšų. Rajono Savivaldybė tradiciškai skiria daugiau lėšų tam reikalui. J.Narbutas patikslino, kad mieste eilėje prie protezavimo praėjusios savaitės pabaigoje laukė 8641 pacientas, o rajone – 3400. Rajone per metus dantis susitvarko po 700 asmenų. Vidutiniškai vienam protezuojančiam pacientui išleidžiama maždaug po 1,5 tūkst. Lt. Mieste ši suma beveik siekia 2,5 tūkst. Lt.
Bus siūlomi pakeitimai
PTLK direktorius pabrėžė: šiuo metu yra sukurta darbo grupė, rengianti pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip būtų galima pakeisti ne itin gerą dabartinę tvarką dantų protezavimo srityje. J.Narbuto tvirtinimu, kai protezavimui iki 2006 m. buvo numatyta fiksuota pinigų suma, eilės buvo gerokai mažesnės.
Iš tikrųjų ir dabar reikėtų ne tik pakeisti pačią kompensavimo tvarką, bet ir numatyti taip vadinamas lubas – maksimalią kompensuojamą sumą. Paslaugų apimtį ir įstaigą žmogus galėtų rinktis laisvai. Turėtų būti suteiktos kuo didesnės galimybės pacientui šiame procese dalyvauti su savais pinigais. Tačiau direktorius pabrėžė, kad naujoji tvarka gali įsigalioti ne anksčiau kaip nuo kitų metų.
Šiuo metu, savo lėšomis ir nelaukiant eilės protezavus dantis, išleisti pinigai grąžinami tik atėjus eilei. Jei žmogus išleidžia pinigus ir nesulaukia jų grąžinimo, pinigai atiduodami paveldėtojui.
J.Narbutas pažymėjo, kad dantų protezavimo praktika nuo lietuviškosios skiriasi Latvijoje ir Estijoje. Tose šalyse žmonėms skiriamos kompensacijos, kurias gavę jie paslaugas renkasi patys, kur nori. Pašnekovas tvirtino, kad mūsiškiai pacientai retai skundžiasi paslaugų kokybe, kurią nustatyti gali tik ekspertai. Dažniau skundžiamasi įstaigų personalo elgesiu, eilėmis. Dabartinį mechanizmą mūsų šalyje pašnekovas pavadino gremėzdišku, tačiau vis dėlto patogiu.
Trūksta informacijos
PTLK Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vedėja Birutė Kavaliauskienė informavo, kad problemų yra ir vykdant vaikų dantų silantavimo programą. Nors ši paslauga odontologams finansuojama papildomai prie įkainio už kiekvieną prirašytą pacientą, tam skiriamos lėšos neišnaudojamos. Kadangi 1 specialistui nustatyta norma yra 4 tūkst. gyventojų, išskaičiavus 1 pacientui galimą skirti laiką, teišeina pusvalandis per metus.
Vadinasi, kad ir kiek daugiau lėšų būtų skiriama silantavimui, paroje valandų nepadaugės. Gydytojas irgi nepersiplėš ir nepriims daugiau pacientų, nei fiziškai yra pajėgus tai padaryti. B.Kavaliauskienė mano, kad odontologams šioje srityje galėtų padėti burnos higienistai.
Iš PSDF biudžeto pernai silantavimo programai buvo skirta 306 tūkst. Lt. Ji panaudojo 79,8 proc. (šalies vidurkis – 69,1 proc.). Panevėžio miesto savivaldybė panaudojo 42, 7 proc., rajono – 86,6 proc. tam skirtų lėšų. Apmaudu, tačiau dantų silantavimo paslaugą pernai gavo tik 7,72 proc. miesto ir 17, 81 proc. rajono vaikų, kurie buvo potencialūs šios paslaugos gavėjai.
Pasak skyriaus vedėjos, apklausus įstaigų vadovus, dėl kokios priežasties dantų silantavimo situacija buvo tokia prasta, daugelis įvardijo informacijos stoką. Taip pat nurodyta, kad pacientai kviečiami neatvyksta, kad trūksta personalo. Pastebėta, kad efektyviau paslaugas vykdo viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurias integruota odontologinė pagalba.
B.Kavaliauskienė mano, kad medicinos įstaigoms labiau verta silantuoti, nei plombuoti dantis, nes taip gali sutaupyti 1 gyventojui skiriamą įkainį ir uždirbti papildomai.
