Šiuo metu VMVT ir Vokietijos kompetentingos institucijos aiškinasi, iš kur pas telyčią galėjo atsirasti minėtų antikūnių.
Į šią bendrovę telyčios buvo atvežtos iš Vokietijos, Mecklenburg-Vorpommern žemės, Dreenkrogerno gyvulių supirkimo punkto. Vokietijos kompetentingos institucijos išduotame sertifikate buvo nurodyta, kad siunčiami gyvuliai yra sveiki.
Tačiau įtariama mėlynojo liežuvio liga buvo nustatyta VMVT taikant prevencines apsaugos priemones, atsižvelgiant į šios ligos plitimą Europoje – t. y. visiems gyvūnams, atvežtiems iš šalių, kuriose buvo nustatyti mėlynojo liežuvio ligos atvejai, papildomai buvo atliekami kraujo tyrimai.
Dėl mėlynojo liežuvio ligos įtarimo Radviliškio ūkyje draudžiamas bet koks gyvulių judėjimas, nuolat stebima gyvulių sveikatos būklė, sugriežtintos biosaugos priemonės, pagal poreikį atliekama dezinsekcija.
Mėlynojo liežuvio liga žmonių sveikatai nepavojinga, jie mėlynojo liežuvio liga neserga. Gyvulys gyvuliui šios ligos neperduoda. Mėlynojo liežuvio ligos pernešėjai ir platintojai yra Culicoides genties smulkieji mašalai, kurių rūšių yra ir Lietuvoje. Tačiau šiuo metu dėl nepalankių oro sąlygų (žemos oro temperatūros) šių mašalų nėra.
Mėlynojo liežuvio liga Europoje
Iki 1998 metų Europa buvo laisva nuo gyvūnų mėlynojo liežuvio ligos, išskyrus atskirus atvejus, nustatytus Ispanijoje ir Graikijoje. Mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai Europoje pradėti registruoti vis dažniau.
Šiuo metu liga užregistruota Kipre, Vokietijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Maltoje, Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Didžioji Britanijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje.
Daugelį metų tai buvo tik pietų Europos šalyse paplitusi liga, nes mašalams išgyventi oro temperatūra neturi nukristi žemiau +12ºC, o virusui daugintis reikia ne žemesnės kaip +15ºC temperatūros.
Tačiau dažnėjantys Mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai rodo, kad šios ligos epidemiologijoje vyksta pokyčiai, ligos rizika Europoje auga ir atneša vis didesnių nuostolių. Iš ligos židinių gyvulių judėjimas yra kontroliuojamas, tačiau liga gali plisti vystant prekybą – užkrėsti mašalai gali patekti oro keliu, būti pernešti vėjo arba su transporto priemonėmis (sunkvežimiais, lėktuvais ir pan.). Nustatyta, kad šiuo metu mėlynojo liežuvio ligą platina ir kitos mašalų rūšys, kurios prisitaikę ir veisiasi šiaurinėje Europos dalyje.
Efektyvi profilaktikos priemonė – vakcinacija
Mokslininkų nuomone, vienintelė efektyvi profilaktikos priemonė, galinti sumažinti ligos plitimą – gyvulių vakcinacija. Jau sukurta vakcina nuo kai kurių sukėlėjo serotipų. Šių metų sausio mėnesį vykusioje Europos Komisijos konferencijoje buvo pritarta imlių gyvulių vakcinacijai. 2008 metams numatyta finansinė pagalba kompensuoti išlaidas, susijusias su vakcinavimu. Šiais metais gyvuliai bus vakcinuojami tik tose ES valstybėse, kuriose ši liga buvo nustatyta.
VMVT taikomos apsaugos priemonės
VMVT jau nuo metų pradžios ėmėsi papildomų apsaugos priemonių siekiant išvengti šios greitai plintančios ligos Europoje. Visi gyvuliai, kurie įvežami / importuojami iš mėlynojo liežuvio ligos teritorijų papildomai tiriami kliniškai, paimami kraujo mėginiai mėlynojo liežuvio ligos tyrimams.
Gegužės mėnesį teritorinių VMVT pareigūnams ir kitų institucijų atstovams bus pravesti imituoto mėlynojo liežuvio ligos pratybos.
Gyvulių laikytojams rekomenduojama neįsivežti / neimportuoti galvijų, avių, ožkų iš mėlynojo liežuvio ligos apimtų mėlynojo liežuvio ligos apimtų teritorijų.
Mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai gali sukelti didelių ekonominių nuostolių dėl gyvulių kritimo fermose, negalavimo, sumažėjusio produktyvumo bei judėjimo apribojimų.
