"Renginiui tampant tradiciniu, Lietuvos sostinė galėtų virsti šios srities medikų traukos centru Rytų Europoje. Tai būtų graži senų mokslinių tradicijų tąsa. Daugiau nei prieš 200 metų Vilniaus universiteto profesoriaus J.Franko pastangomis Vilniuje buvo įkurtas Vakcinacijos institutas, tuomet buvęs vienas pirmųjų pasaulyje", - sakė seminaro mokslinis koordinatorius, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis.
Laimėjimai ir viltys
Per daugelį dešimtmečių pasiekti vakcinacijos laimėjimai yra akivaizdūs: daugelis sunkių užkrečiamųjų ligų nebešienauja žmonijos kaip anksčiau. Tačiau ligų sukėlėjai tebecirkuliuoja gamtoje. Nustojus skiepyti, ligos gali vėl atsinaujinti.
Taip atsitiko Lietuvoje 1994-1996 metais, kai vėl įsisiautėjo difterija. Todėl vakcinacija niekada nepraranda aktualumo. Kita vertus, nuolat ieškoma veiksmingų priemonių ir nuo kitų dar neįveiktų infekcinių ligų, laikui bėgant pasirodo vis naujų vakcinų. Pavyzdžiui, vos prieš porą metų pradėtos skiepyti profilaktinės vakcinos nuo rotavirusinės infekcijos ir nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Pasaulyje jau skiepijama nuo hepatito B, pneumokokų, sukurtos vakcinos net 27 ligoms valdyti.
Pasak R.Dagano, yra labai daug ligų, kurioms sukurti skiepų nepavyksta. Pavyzdžiui, vis dar nesuvaldomas visame pasaulyje cirkuliuojantis RSV virusas, sukeliantis kvėpavimo ligas naujagimiams ir pagyvenusiems žmonėms. Net 50 metų bandoma sukurti atitinkamą vakciną, tačiau progreso kol kas nėra.
Neišspręsta vakcinų nuo maliarijos problema. Iki galo neįveikta ir tuberkuliozė: vakcina yra, tačiau vystantis ligos atsparumui vaistams skiepai irgi nepakankamai veiksmingi. Laukiama laimėjimų ir kovojant su ŽIV. Iš pradžių turėta nemažai vilčių, kad liga bus sustabdyta. Deja, ji ir toliau plinta, ypač Afrikos ir Azijos šalyse.
Pagalba neturtingoms šalims
Svarbus ir vakcinų prieinamumo klausimas. Turtingos šalys gali skiepyti nuo daugiau ligų nei vargstančios. Tačiau nepaskiepijus vargingesnių šalių žmonių efekto nebus, o ligos vėl įsisiautės. Todėl neturtingoms šalims, kurių dauguma yra Afrikoje ir Azijoje, lėšų vakcinoms skiria tarptautinės organizacijos, dalį skiepo kainos padengia turtingos šalys. Pasak R.Dagano, tokios šalys kaip Lietuva ar Izraelis papuola į vidutinių šalių kategoriją: jos nėra tarp turtingiausių, tačiau paramos vakcinoms pirkti taip pat negauna. Šios šalys pačios turi rasti tam pinigų.
"Didžiausia problema - įtikinti valstybes, kad susirūpintų gyventojų sveikata, skirtų tam lėšų", - pabrėžė R.Daganas.
Nauji skiepai - ne visiems
Blogiausia infekcinių ligų situacija ne minėtose vidutinėse šalyse. Lietuvoje, anot V.Usonio, skiepijimo mastai yra labai geri. Labiausiai kenčia trečiojo pasaulio šalys. PVILD prezidento duomenimis, net apie 25 proc. pasaulio vaikų negauna vakcinos nuo tymų - mirtinos užkrečiamos ligos. 60-70 proc. vaikų neskiepijami nuo B tipo hemofilus influenza lazdelės, sukeliančios tokias sunkias ligas kaip pūlingas meningitas, sepsis, plaučių ar ausų uždegimas.
Vakcina nuo šios bakterijos pradėta naudoti 9-ąjį 20 a. dešimtmetį. Efektyviai skiepus skyrusiose šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje, šios ligos beveik išnyko. Tačiau hemofilus influenza sukeliamos ligos yra retesnės nei kylančios dėl pneumokokų ir rotavirusų. Nuo pastarųjų sukėlėjų kol kas skiepijama tik 10 proc. pasaulio vaikų.
Naujosios vakcinos yra labai brangios, tad daugelyje šalių galima pasiskiepyti tik už savo pinigus. R.Dagano duomenimis, nuo pneumokokinės ir rotavirusinės infekcijų masiškai skiepijama JAV, vakcinaciją ruošiasi pradėti Šiaurės Europos šalys ir Australija.
Gyvenimo kokybės įrankis
Rotavirusas pasaulyje kasmet nusineša 600 tūkst. mažylių gyvybių. Pneumokokai sukelia net 800 tūkst. vaikų iki 5 metų amžiaus mirčių per metus. „Žmonės bijo meningito arba sepsio. Tai išties labai sunkios ligos, tačiau pneumokokai dažniausiai sukelia plaučių uždegimus, vidurinės ausies pūlingus uždegimus (otitus), sinusitus. Pavyzdžiui, otitai JAV - viena didžiausių problemų. Dėl ausų uždegimų vaikai savaitėmis neina į mokyklą", - pasakojo R.Daganas.
Naujosios vakcinos, gelbstinčios nuo panašių ligų, ne tik kovoja su mirtimi. „Jų atsiradimas ir panaudojimas atspindi naują požiūrį į skiepus kaip gyvenimo kokybės įrankius. Tuomet tampa svarbūs ir prarasto laiko, gydymui išleistų lėšų rodikliai", - pabrėžė V.Usonis.
Vakcinų baimė
Per tarptautinį seminarą kalbėta ir apie prieš vakcinas nukreiptus judėjimus. Požiūris, kad skiepai kenkia vaiko imunitetui, todėl jų nereikėtų daryti, egzistuoja ir Lietuvoje. Nenorintiems skiepyti vaikų tėvams V.Usonis pasiryžęs priminti Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnį, garantuojantį teisę į geriausią sveikatos apsaugą. "Gydytojo nusiteikimas prieš vakcinas turėtų būti vertinamas kaip nekompetencija. Toks medikas nesuteikia vaikui geriausių sveikatos išsaugojimo galimybių", - pabrėžė pašnekovas.
Anot profesoriaus, vakcinų gamintojai daug dirba, kad skiepai būtų saugūs. Jiems naudojami tik natūralios kilmės komponentai. Tuo negali pasigirti praktiškai jokie vaistai. „Retas kuris perskaito jų aprašus, kur išvardytas galimas pašalinis poveikis. Tačiau paraudusi skiepo vieta vertinama kaip pasaulio pabaiga", - pastebėjo V.Usonis.
Pasak R.Dagano, judėjimą prieš vakciną skatina psichologinės ir gyvenimo būdo nulemtos priežastys. Industrinėse šalyse vaikus skiepija dauguma tėvų. Tai padaryti atsisako dažniausiai specifinių bendruomenių - romų, religinių judėjimų, natūralumo puoselėtojų - atstovai.
Norint išvengti ligų protrūkio, reikia paskiepyti 95 proc. gyventojų. „Neskiepyti vaikai tampa potencialia problema kitiems", - teigė PVILD prezidentas. Izraelyje net diskutuota, ar vakcinacijos nepadarius privaloma procedūra. Nuspręsta, kad tai būtų pernelyg griežta, demokratinio gyvenimo nuostatų neatitinkanti priemonė.
Anot R.Dagano, didžiausia problema - ne tėvų atsisakymas skiepyti vaikus, o prasta skiepų organizavimo tvarka. Taip pat ir pediatrai nėra gerai susipažinę su naujomis vakcinomis, tad negali tėvams suteikti deramos informacijos.
Skiepai Lietuvoje
Šiuo metu valstybės lėšomis skiepijama nuo tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito, B tipo hemofilus influenza, tymų, parotito, raudonukės, pasiutligės. Lietuvoje galima pasiskiepyti ir nuo kitų užkrečiamųjų ligų, tačiau už šias vakcinas reikia mokėti. Rotaviruso skiepų kursas kainuoja 400-450 litų, viena dozė pneumokokų vakcinos - per 100 litų. Į valstybės lėšomis kompensuojamų skiepų sąrašą vaikų infektologai pirmiausia norėtų įtraukti pneumokokinę vakciną, ateityje - skiepus nuo žmogaus papilomos viruso, vėjaraupių, rotavirusų.
