„Vėžys suteikia unikalią galimybę nesusirgti Alzheimeriu“, – tai vienas paskutiniųjų Lietuvos muzikos legendos Vytauto Kernagio posakių.

Alzheimerio liga 57-erių charizmatiškajam menininkui dar negrėsė, jis buvo pernelyg jaunas. Bet ar buvo galima laiku pastebėti pirmuosius vėžio požymius? Šis nevilties klausimas neduoda ramybės Maestro artimiesiems, draugams, medikams.

Vytautas pas gydytojus vaikščioti nemėgo, nors jautė sveikatos negalavimų – yra skundęsis padidėjusiu skrandžio rūgštingumu. Draugų teigimu, vakarėliuose iš alkoholinių gėrimų paprastai rinkdavosi degtinę, vengė alaus, vyno.

Vaistai nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo parduodami be receptų. Jie buvo laikina pagalba ir V.Kernagiui.

„Gal būtų buvę kitaip, jei didysis Maestro vietoj itin dažnai reklamuojamo vaisto būtų prarijęs skrandžio zondą. Liga būtų diagnozuota anksčiau ir būtų atsiradusi didesnė galimybė ją nugalėti. Paskambinau jo artimiesiems ir paklausiau, ar ne taip buvo. Deja, tai tiesa. Maestro kelerius metus skundėsi skausmais prie saulės rezginio ir dažnai vartojo skausmą malšinančius vaistus“, – netekties prislėgtas savo interneto svetainėje rašė politikas Artūras Zuokas.

Po V.Kernagio mirties per televiziją buvo parodytas jį išgarsinęs filmas „Mažoji išpažintis“. Paradoksas: jo reklaminiame intarpe mirgėjo vieno vaisto nuo skrandžio skausmo pavadinimas.

Gali paslėpti sunkią ligą

Baisiausia, kad vėžys, įsikerojęs virškinamajame trakte, diagnozuojamas bene sunkiausiai. Pykinimas, vėmimas, viduriavimas – tai požymiai, būdingi ne vienai ligai.

Ryžių košė ar stipri kava, juolab vaistai nuo viduriavimo gali jį sustabdyti, bet tai, kaip ir rūgštingumą mažinantys vaistai gali užmaskuoti sunkios ligos simptomus.

„Būna, kad nieko negalime padaryti: ligos požymiai – pirmi, o vėžio stadija paskutinė“, – su neviltimi balse kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos narys Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas.

Gydosi per televiziją

Vaistai reklamuojami skambiomis eilėmis, dainomis, stebuklinių pasakų siužetams prilygstančiais vaizdais ir palyginimais.

„Net nežiūrėdami televizoriaus žinome, kokie vaistai kurią dieną reklamuojami“, – liūdnai šyptelėjo „Mažalapės liepos“ vaistinės vedėja Ovidija Mažeikienė. Prisiklausę ir prisižiūrėję reklamos negaluojantieji skuba ne pas gydytojus, o į vaistines, kurios yra greičiausias, nors ir trumpalaikis išsigelbėjimas.

Gyvenimo tempas – pašėlęs, eilės pas gydytojus netrumpos, todėl reklamuojamų vaistų žmonės griebiasi tarsi gelbėjimosi rato ir gydosi patys.

Rėksminga pigiausių vaistų, didžiausių jų kainų nuolaidų reklama piktina kai kuriuos vaistininkus. „Salus“ vaistinės vadovas Valerijus Kazilevičius stebisi ir pirkėjais, ir savo kolegomis: „Mums, lietuviams, reikia visko daug ir už dyką. Pirkėjai tiesiog svaigsta nuo reklamų, kuriose vaistinės skelbiasi esančios pigiausių vaistų lyderės, ir perka vaistus vien dėl to, kad jie parduodami su nuolaida.“

V.Kazilevičius pasakojo, kad į jo vaistinę ateina žmonės, nešini savitarnos vaistinėse prisipirktų pigių vaistų krepšiais, ir prašo išaiškinti, ką jie gydo. Arba, mirus šeimos nariui, atneša nebereikalingų vaistų už kelis tūkstančius litų. Vadinasi, tiek atsargų buvo prikaupę ir naiviai tikisi jas grąžinti į vaistinę.

Vaistai – lyg panacėja

Apklausų duomenimis, vaistus vartoja beveik du trečdaliai mūsų šalies gyventojų. Iš jų gydytojų paskirtus vaistus – apie 1,1 mln., savo nuožiūra – 1,6 mln. Trečdalis Lietuvos gyventojų pas šeimos gydytoją eina vien dėl vaistų recepto – jo reikalauja nepaisant gydytojo nuomonės.

Yra žmonių, kurie negali gyventi be vaistų. Pavyzdžiui, persodinus organus ir slopinant jų atmetimo reakciją, sergant nepagydomomis lėtinėmis ligomis.

Kaunietė Julija Verbickienė, kuriai buvo nustatytas padidėjęs kraujospūdis, apėjo daugybę gydytojų ieškodama patarimo, kaip jai pasveikti be vaistų. Visi iki vieno kartojo, kad be vaistų nieko nebus, jokios dietos ir mankštos nepadės.

Nesvarbu – diena ar naktis

Lietuvoje yra beveik pusantro tūkstančio vaistinių. Iš jų 213 Vilniuje, tiek pat Kaune.

„Gintarinės“ vaistinės, dirbančios visą parą, vedėja Danutė Janonienė patikino, kad nakties prekybos apyvarta lygiai tokia pati, kaip ir dienos. „Žmonės perka vaistus nuo virškinimo sutrikimų, nuo skausmo, temperatūros“, – vardijo naktimis dirbanti vaistininkė Dalė Rimkienė.

Itin aktyvi prekyba savaitgalių naktimis. Vaistinės darbuotojos tikino, kad jos – ne prekybininkės ir nėra suinteresuotos parduoti kuo daugiau vaistų. Kelintą kartą atėjus tam pačiam pirkėjui tų pačių nereceptinių vaistų, pataria nueiti pas gydytoją ir išsitirti sveikatą.

O štai JAV tvarka griežtesnė – ant kiekvienos nereceptinio vaisto pakuotės ten privalu užrašyti: ,,Nepirk antro pakelio, kreipkis į gydytoją.“

Naujų ligonių karta

Alkoholizmas, narkomanija – tai priklausomybės ligos. Dar nėra termino pavadinti priklausomybei nuo vaistų, tačiau ligonių, kuriuos reikia gydyti nuo per didelio vaistų vartojimo, daugėja.

„Į mus kreipiasi žmonės, ilgai vartoję maksimalias vaistų dozes. Medikamentai nebeveikia, o gydytojai tų dozių didinti negali“, – pasakojo Kauno apskrities priklausomybės ligų centro Poliklinikos administratorė gydytoja psichiatrė Vilma Pukelevičienė.

Šie ligoniai gydomi stacionare, nes staiga liautis vartoti vaistus negalima. Daugiausia tai – garbaus amžiaus žmonės, dažniau moterys nei vyrai. Be saiko savavališkai vartojant vaistus gali kilti pavojus gyvybei.

„Vartojant vaistus būtina laikytis gydytojų rekomendacijų. Saviveiklos gydantis negali būti“, – perspėja Kauno Šilainių poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų konsultantė Janina Manžurinienė.

Medikė pripažino: priklausomybė nuo reklamos – tai gresianti nauja liga, kuriai reikia ruoštis.

„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:

Vairuotojų karas – ne tik keliuose

Dukras apipila dėvėtomis dovanomis

SMS žinučių galia