Keturiasdešimtąjį kartą donoras Linas Kaukėnas nemokamai kraujo davė vakar. Iš tikrųjų vyriškio donorytės stažas gerokai įspūdingesnis – kraujo duota 50, kraujo plazmos – 16 kartų, tačiau Garbės donoro vardui gauti nemokama donorystė skaičiuojama tik nuo Kraujo donorystės įstatymo įsigaliojimo – nuo 1997-ųjų.

Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo vadovė Rita Vaitkienė jau rengia dokumentus apie L.Kaukėno pasiekimą ir teiks juos Sveikatos apsaugos ministerijai. Paraiška bus perduota Vyriausybei, svarstoma, ir netrukus panevėžietis pelnytai gaus Garbės donoro vardą. Kilni vyro donorystės veikla jau pastebėta ir įvertinta – 2006 metais Linas išrinktas Metų panevėžiečiu sveikatos, socialinės ir aplinkos apsaugos srityje.

Sustiprėja ir fiziškai, ir morališkai

Sausį būsimasis Garbės donoras L.Kaukėnas atšventė 40-ąjį gimtadienį. Pusę savo gyvenimo – nuo dvidešimties metų – šis žmogus aukoja kraują. Toks pasiryžimas vyriškiui gyventi netrukdo. Atvirkščiai. „Kiekvieną kartą nemokamai davęs kraujo ir morališkai, ir fiziškai sustiprėju. Pagerėja sveikata. O mintys, jog mano kraujas išgelbės kito žmogaus sveikatą ar net gyvybę, visada gerai nuteikia. Suprantu ne veltui tapęs donoru“, – sako L.Kaukėnas.

Pirmą kartą jaunuolis kraujo davė atsitiktinai. „Nebuvo taip, kad kažkam iš artimųjų ar draugų reikėjo pagalbos. Reikėjo poilsio dienos, o anksčiau donorams suteikdavo net dvi. Ir ryžausi tokiu būdu gauti – nebepamenu dėl ko – labai reikalingą laisvą dieną. Pamačiau, kad kraujo davimo procedūra nebaisi, po kurio laiko atėjau dar kartą. Tik vėliau supratau – mano kraujas reikalingas ne ligoninei, ne medikams, o nelaimės ištiktiems žmonėms. Tarp jų ir aš pats bet kada galiu atsidurti.“

Tėvo pėdomis žada pasukti ir sūnus

L.Kaukėno žmona Gražina puikiai žino: kalbos apie donorystės svarbą ir reikšmę ne iš piršto laužtos, donoro kraujas – nepakeičiamas gyvybės lašas kitam. Moteris dirba Panevėžio apskrities ligoninės operacinėje ir kasdien susiduria su įvairiais skaudžiais atvejais. Žmona didžiuojasi vyro pasirinkimu ir dėl donorystės nepriekaištauja.

Tėčio elgesiui pritaria ir šešiolikmetis sūnus Eimantas. Sulaukęs aštuoniolikos vaikinas žada pasukti tėvo pėdomis ir taip pat tapti kraujo donoru. Aštuonmetė dukra Evelina kol kas apie ateities planus nekalba, tačiau mielai kartu su tėčiu dalyvauja nemokamai donorystei propaguoti skirtuose renginiuose.

Pretenduos į valstybinę pensiją

Neatlygintiną kraujo donorystę skatinanti Vyriausybė yra priėmusi sprendimą – Garbės donoro vardą suteikti Lietuvos piliečiams, ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davusiems kraujo arba 200 kartų – plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvavusiems donorystės veikloje. Garbės donoro vardas – jo Lietuvoje kol kas niekas neturi – suteiks teisę gauti Lietuvos Respublikos valstybinę pensiją.

Donorystės žymūno vardas – jį L.Kaukėnas jau yra pelnęs – suteikiamas asmenims, davusiems kraujo ne mažiau kaip 20 kartų. Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo vadovė R.Vaitkienė sako, jog šiuo metu Panevėžyje yra apie dvidešimt aktyvių donorų, nuolat nemokamai duodančių kraujo. Nepakenkdami savo sveikatai vyrai per metus kraujo gali duoti penkis, moterys keturis kartus.

Dovanoja dviračius

Nemokami kraujo donorai yra skatinami, jiems dovanojami atminimo suvenyrai, jie kviečiami į renginius, išvykas. Penkis kartus kraujo davusiesiems dovanojami marškinėliai, dešimt kartų – kuprinės, penkiolika sykių tapusieji donorais apdovanojami dviračiais. „Jau nemažai donorų važinėja mūsų dovanotais dviračiais, kai kurie greitai galės pretenduoti į nusipelniusio donoro vardą, suteikiamą, kai duodama kraujo ne mažiau kaip 30 kartų“, – sako R.Vaitkienė.

Donorais gali tapti visi sveiki 18–65 metų žmonės. Standartinė donoro kraujo davimo dozė 450 ml, dar apie 15–20 ml paimama tyrimams. Kraujo paėmimo procedūra trunka keletą minučių. Kiek pailsėjęs, lengvai užkandęs žmogus dažniausiai nejaučia jokių permainų organizme.