Visuomenės sveikatos centro specialistai tikisi, kad pasklidus tokioms žinioms šachtinius šulinius turintys žmonės susirūpins geriamo vandens kokybe, kuri ypač prasta yra po tokios lietingos žiemos, kokia buvo šiemet.

Dviejų mėnesių kūdikis į medikų rankas pateko Velykų dieną. Itin sunkios būklės kūdikis buvo paguldytas į vaikų reanimacijos skyrių, sveikatai pagerėjus po trijų dienų perkeltas į Vaikų ligų skyrių. Medikų įtarimai, kad kūdikis gali būti apsinuodijęs užterštu šulinio vandeniu, pasitvirtino penktadienį Visuomenės sveikatos centre atlikus krekenaviečių kieme esančio šulinio vandens tyrimus.

Kaip „Sekundei“ sakė Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjas Viktoras Grincevičius, nitratų šiame vandenyje leistiną normą viršija net šešis kartus. Didžiausias leistinas nitratų kiekis geriamajame vandenyje yra ne didesnis kaip 50 mg/l, o krekenaviečių šulinio vandenyje nitratų rasta 299 mg/l.

Pavojinga gyvybei

„Žmonės aiškina vandenį iš to paties šulinio gėrę visą gyvenimą ir niekada nebuvo jokių neklandumų. Todėl ir noriu akcentuoti, kad vandens kokybę reikia nuolat kontroliuoti, nes visą laiką buvusi gera ji gali pablogėti nuo šalia esančių nitratų šaltinių – tvartų, mėšlidžių, – sakė V.Grincevičius. – Minėtoji šeima gyvena tvarkingai, jokio galimo nitratų šaltinio šalia šulinio nėra. Tikriausiai todėl jie ir neįvertino vandens kokybės tyrimo būtinumo“.

Sveikatos saugos skyriaus vedėjas sako, kad kiekviena kūdikio besilaukianti šeima turėtų pasirūpinti vandens kokybės tyrimais, deja, gyvenimiška patirtis rodo ką kita.

„Kas kelerius metus, apsinuodijęs nitratais užterštu vandeniu, miršta kūdikis“, – apgailestauja V.Grincevičius. Visuomenės sveikatos centro specialistai gerai atsimena atvejį, kai apsinuodijęs nitratais užterštu vandeniu Krekenavos seniūnijos Rabikių kaime mirė naujagimis.

Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kūdikio besilaukiančios ir auginančios kūdikius iki pusės metų šeimos turi teisę vandens kokybę išsitirti nemokamai, kitiems žmonėms vandens kokybės tyrimas kainuoja 64 litus. V.Grincevičius mano, jog žmones atbaido ir nemaža tyrimo kaina, ir žinių apie nitratų pavojingumą stygius.

Rodikliai prasti

Nitratų perteklius geriamajame vandenyje labai pavojingas sveikatai ir net gyvybei. Geriamojo vandens kokybe ypač turėtų rūpintis nėščios moterys, nitratai labai pavojingi kūdikiams ir mažiems vaikams. Nuo nitratų gausos hemoglobinas kraujyje virsta methemoglobinu, todėl sutrinka deguonies apykaita organizme, prasideda traukuliai, kūdikius gali ištikti mirtis.

„Nitratai labai pavojingi ir dėl to, kad neturi nei skonio, nei kvapo, nepadeda ir vandens virinimas. Virinant nitratais užterštą vandenį jų koncentracija vandenyje tik didėja, nes išgaruoja vanduo. Todėl nuomonė, kad virintas vanduo visada tinkamas maistui, gali būti pražūtinga“, – aiškino V.Grincevičius.

Šachtiniai šuliniai dažniausiai užteršiami dėl žmonių ūkinės veiklos, todėl būtina paisyti šulinių įrengimo reikalavimų. Paplavų duobės, mėšlidės turi būti ne arčiau kaip už 25 metrų nuo šachtinio šulinio. Savaime nitratai iš šulinio nedings. Pirmiausia būtina šalinti nitratų šaltinį, galima mėginti šulinį išpumpuoti ir vandeniui susikaupus vėl tirti jo kokybę. Geresnės kokybės vandenį naudoja turintieji giluminius gręžinius.

Visuomenės sveikatos centro specialistai kasmet patikrina apie 400 šachtinių šulinių. Tyrimų rezultatai yra bauginantys: nitratais užteršta daugiau kaip pusė šachtinių šulinių, 30–50 procentų užteršta mikrobiologiškai. Nitratais šachtiniai šuliniai labiausiai užteršti Šiaulių ir Panevėžio apskrityse.