Pasak alergologės Nemiros Vaičiulionienės, šienlige susergama padidėjus organizmo reakcijai į augalų žiedadulkes. Paprastai sveikas žmogus į jas nereaguoja. Taigi ši liga rodo, kad organizmo imuninė sistema yra pakenkta.
N.Vaičiulionienės teigimu, sergančiųjų šienlige pacientų kasmet daugėja. Ja serga apie 1–5 proc. gyventojų. Net tris kartus dažniau minėta alergijos forma kamuoja miesto žmones nei kaimo. Šiai ligai įtakos turi ir aplinkos tarša. Mieste žiedadulkės paprastai būna apkibusios įvairiomis purvo dalelėmis. Žmogus kartu su žiedadulkėmis įkvepia ir šiuos nešvarumus.
Alergiją sukelia maždaug 50 rūšių augalų. Žiedadulkės yra lakios ir lengvos, todėl gali nuskristi labai toli. Augalų žydėjimo įkarštyje šių dalelių koncentracija ore yra itin didelė.
Stambiausios yra medžių, smulkiausios – žolių ir piktžolių žiedadulkės. Kuo jos smulkesnės, tuo ryškesnės jų alergizuojančios savybės, tuo giliau į kvėpavimo takus jos gali įsiskverbti. Štai kodėl žolių žiedadulkės alergizuoja dažniau negu medžių.
Vargina sloga
Lietuvai būdingas šienligės pradžios laikas – vasario pabaiga. Ją sukelia lazdynų, alksnių ir beržų žirginiai bei gluosnių kačiukai. Vėliau šią ligą išprovokuoja žydintys klevai, ąžuolai.
Šienligės pagrindiniai simptomai – sloga, dažnas čiaudėjimas, užburkusi nosis, niežtinčios akys, ašarojimas, kosulys. Vėliau gali išryškėti astma, pradėti berti odą. Ryškiausias šienligės bruožas – vienodų požymių pasikartojimas kasmet vienu ir tuo pačiu metu, žydint tam tikriems augalams. Anksti pavasarį žiedadulkių įaudrintą organizmą sloga gali kamuoti net iki birželio pradžios.
Organizmas įsijautrina pamažu
„Alergija žiedadulkėms išryškėja ne iš karto vaikui gimus, – sako gydytoja. – Organizmas įsijautrina pamažu, todėl vaikai suserga tik po 3–6 žydėjimo sezonų. Be to, polinkis reaguoti į kokį nors alergeną yra paveldimas“.
Pastaruoju metu vis daugiau jaunesnių žmonių reaguoja į žiedadulkes. Pasak alergologės, įsijautrinimo alergenams amžius pasikeitė. Štai kasmet daugiau 2–3 metų vaikų „parodo“, kad jie – jautrūs žiedadulkėms.
Vis dažniau šienligė pasireiškia ir kūdikiams. Pasitaiko, kad migdomam lauke kūdikiui atsiranda sloga arba išberia odą.
Pastebėta, kad daugiau kaip 60 proc. šienlige sergančių vaikų jau kūdikystėje buvo alergiški vaisių ir daržovių sultims. Pradžioje jiems atsirado alergija medžių, vėliau – žolių žiedadulkėms. Manoma, kad alergija žiedadulkėms dažniau atsiranda vaikams, gimusiems pavasarį ir vasarą.
Gydytoja sakė pastebėjusi, kad vaikams, kuriems šienligė prasidėjo labai anksti, iki paauglystės organizmas su liga tarsi susigyvena. Guodžia tai, kad net 40 proc. vaikų paauglystėje su alergija atsisveikina. Tačiau N.Vaičiulionienė įspėja, kad ši liga bet kada gali sugrįžti, todėl patartina išlikti budriems.
Puola palankiu metu
Net 70–90 proc. žiedadulkėms alergiškų suaugusiųjų būna jautrūs ir augaliniam maistui – daržovėms, įvairiems žalumynams, vaisiams bei riešutams. Reikėtų pabrėžti tai, kad jautrumas žiedadulkėms gali padidėti bet kokio amžiaus vyrui ar moteriai. Beje, moterims šienligė gali atsirasti po nėštumo ar ilgo maitinimo krūtimi. Žodžiu, tada, kai nusilpęs organizmas su alergenais nebesusitvarko. Ligos sukėlėjai suaktyvėja patyrus stresą ar susirgus virusine liga, kilus psichologinėms problemoms ar nusilpus nervų sistemai.
Turintiems stiprią imuninę sistemą alergija išoriškai gali ir nepasireikšti. Kartais, kad žmogus alergiškas, parodo tyrimai, padaryti kitoms sveikatos problemoms išsiaiškinti.
Kryžminės alergijos – pavojingiausios
Pasak N.Vaičiulionienės, žmonėms pravartu žinoti ir apie galimas kryžmines alergines reakcijas. Jos gali kilti tarp pačių žiedadulkių, augalinio maisto ir vaistažolių. Pavyzdžiui, tokią reakciją gali sukelti beržų ir lazdynų, alksnių, obelų žiedadulkės, o ją sustiprinti suvalgyti obuoliai, vaisiai su kauliukais, lazdyno riešutai, morkos, bulvės, salierai bei vaistams vartojama iš beržų lapų ar pumpurų, alksnių žirginių pagaminta arbata.
Žinotina, kad tarp žolių ir medžių žiedadulkių kryžminių reakcijų nebūna. Tačiau sergantiesiems šienlige nepatartina vartoti medaus (ypač augalų žydėjimo metu), nes jame yra 10 proc. žiedadulkių. Veido tinimas, bėrimai, sloga alergiškiems žiedadulkėms žmonėms gali atsirasti vien nuo medaus ar gėlių kvapo.
Atsiminkite, kad, šviečiant saulei, prisilietę prie odos kai kurie augalai (rūtos, dobilai, narcizai, varpinės žolės, pomidorai, petražolės, salierai, krapai, pastarnokai, morkos, pupelės, juodieji serbentai ir kiti) gali sukelti odos bėrimą. Rasos, lietaus drėgmė šį poveikį dar labiau sustiprina. Jei šienligės požymiai nėra ryškūs, pasak alergologės, užtenka gydytis preparatais. Šienligės profilaktikai skirtus vaistus reikia vartoti visą augalų žydėjimo sezoną (2–3 mėn.).
Tačiau kartais ligos eiga būna labai sunki. „Rodos, viską darai – skiri vaistų į nosį lašinti bei gerti, bet žmogus vis tiek jaučiasi blogai, – sakė gydytoja. – Tokiu atveju pacientui siūloma specifinė imunoterapija. Šiuo gydymo metodu siekiama susilpninti organizmo jautrumą nustatytiems alergenams. Manoma, kad ši priemonė padeda išvengti bronchinės astmos“.
Kaip apsisaugoti nuo žiedadulkių
būtina atsižvelgti į šienligę sukeliančių augalų žydėjimo kalendorių, išmokti augalus atpažinti;
vengti žydinčių pievų, nenupjautų vejų ypač saulėtą, gražią, vėjuotą vasaros dieną, po vidurdienio;
nepjauti žolės, nevartyti šieno, nemiegoti ant šieno;
važiuojant automobiliu, nenaudoti ventiliacijos ir neatidaryti langų;
nevalgyti kryžminę alergiją sukeliančių augalinės kilmės maisto produktų ir negerti augalinės kilmės alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų bei vaistažolių arbatų žydėjimo metu;
nenaudoti vaistažolių kremų, augalinės kosmetikos;
kai lauke daug žiedadulkių, ypač po vidurdienio, geriau būti namuose;
vėdinti kambarius anksti ryte arba vėlai vakare, kai žiedadulkės nusėdusios (tinka drėgnos užuolaidos);
atostogauti vietovėse, kur mažiau žiedadulkių (prie jūros, kalnuose, spygliuočių miškuose);
gamtoje daugiau laiko praleisti vėsiomis, lietingomis dienomis.
