Didžiojoje Britanijoje neseniai atliktas tyrimas parodė, kad milijonai antidepresantus vartojančių britų nepajuto jokių teigiamų savijautos pokyčių. Pasak tyrimą atlikusių mokslininkų iš Halo universiteto, antidepresantai šiek tiek padeda tik pacientams, kamuojamiems itin gilios depresijos.
Tyrimą atliekanti grupė pabrėžė, kad Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojams antidepresantai kasmet atsieina apie 300 mln. svarų sterlingų (apie 1,37 mlrd. litų). Atsižvelgiant į tai, kad tokios milžiniškos išlaidos neduoda apčiuopiamų rezultatų, tyrėjai mano, kad nuo depresijos kenčiantiems britams gydymą reikėtų pradėti nuo pratimų ir terapijos.
Tyrimo grupės vadovas, profesorius Irvingas Kirschas pareiškė, kad "Atėjo laikas pokyčiams. Dėl pačių pacientų prioritetą reikia atiduoti nevaistiniam gydymui. Tabletės turi būti skiriamos tik pačiais sunkiausiais atvejais." Kol kas situacija yra visiškai priešinga. 2006 metais britams išrašyta daugiau nei 30 mln. receptų antidepresantams įsigyti. Dažniausiai tai "Prozac", "Efexor" ir "Seroxat".
Placebas - ne blogesnis
Anantidepresantus vartojantys pacientai iš tiesų pasijunta geriau, tačiau tokius pačius rezultatus tyrėjai stebėjo tarp tų pacientų, kuriems buvo duodamas placebas - tablečių formos saldainiukai. Išvada: tikri, nemalonių šalutinių poveikių turintys, vaistai gydo ne ką geriau, nei "tuščios" piliulės, kurias pacientai tik mano esant vaistais. Taigi rezultatą duoda ne tiek vaistas, kiek psichologinis vaistų vartojimo elementas. I.Kischas taip pat pažymėjo, kad šalutinis antidepresantų poveikis gali būti labai didelis. Vienas galimų šalutinių poveikių - didėjantis polinkis į savižudybę.
Farmacininkų balsas
Vaistus gaminančios kompanijos, kaip to ir reikėjo tikėtis, sukritikavo I.Kirscho grupės tyrimo išvadas. Jų teigimu, antidepresantai "padėjo milijonams žmonių".
Vaistą "Seroxat" gaminančio farmacijos giganto "GlaxoSmithKlein" atstovas teigė, kad "Šis tyrimas apėmė tik nedidelę atvejų dalį (ištirta 5000 pacientų). Įvairios atsakingos žinybos visame pasaulyje yra atlikusios daugybę tyrimų, kurių rezultatai - priešingi. Nereikia kelti triukšmo ir gąsdinti pacientų."
Per daug vaistų
Gydytojas iš Didžiosios Britanijos Michaelas Ingramas pareiškė, kad Vakarų visuomenė vartoja per daug vaistų. Dažnas europietis ar amerikietis, vos pajutęs galvos skausmą ar pradėjęs sloguoti (nors nei migrena, nei gripu jis neserga), iš karto puola gerti vaistus. Panaši situacija yra ir su antidepresantais: vis daugiau žmonių, vos pasijutę liūdni, skuba pas gydytojus tvirtindami, kad jiems "depresija" ir reikalauja tablečių.
Pasak daktaro M.Ingramo, Halo universiteto tyrimas tik patvirtino jau kurį laiką kartotą perspėjimą: gydytojai turi vengti skirti vaistus vos kuo nors pasiskundusiam pacientui. Turi būti atliktas itin nuodugnus tyrimas, o tabletės skiriamos tik tada, kai be jų išsiversti negalima. M.Ingramo nuomone, dažnas "depresijos" atvejis gali būti pagydytas paprasčiausia užuojauta ar nuoširdžiu pokalbiu.
