„Vaikas pats savęs negali apginti, todėl mes, kaip krikščionys, turime padaryti viską, kad jį apgintume“, - spaudos konferencijoje teigė abortus draudžiantį įstatymą Seimui pasiūlęs Valdemaras Tomaševskis.
Anot jo, abortai turi būti nagrinėjami trimis aspektais – teisiniu, sveikatos apsaugos ir moraliniu. „Šiandien neturime įstatymo, kuris gintų negimusį vaiką ir reguliuotų šią svarbią sritį. Tuo tarpu Lietuvos Konstitucija teigia, kad žmogaus gyvybę saugo įstatymai. Dabar nėštumo nutraukimas iki 12-tos savaitės neturi jokių teisinių ir moralinių pasekmių, o tai prieštarauja Konstitucijai“, - įsitikinęs Seimo narys.
Europoje abortus draudžiantį įstatymą yra įteisinusios tik 3 šalys – Lenkija, Airija ir Malta. Pasaulyje tokių valstybių yra 44.
Anot V. Tomaševskio, Lenkijos statistika rodo, kad įsigaliojus šiam draudimui, nepadaugėjo nei nelegalių abortų, nei naujagimių žudymo atvejų. 1990 m. Lenkijoje buvo atliekama 59 417 abortų, 1992 – 11 640, 1993 – 777, 2006 – 340. Šioje abortų mažėjimo statistikoje išsisikiria tik vieni metai – 1997-ieji, kada abortų draudimo įstatymas laikinai buvo sustabdytas. Tais metais jų buvo atlikta 3047. Taigi įstatymas, anot V. Tomaševskio, veikia.
Tiesa, girdint ginekologų pasakojimus apie tai, kaip lenkės pamėgusios Lietuvos ir kitų kaimynių klinikas, kuriose darosi abortus, peršasi ir kitokia išvada. Tais metais savo šalyje galėjo nutraukti nėštumą visos moterys, kurios kitais metais tai privalėjo daryti svetur.
Dar vienas įdomus statistinis faktas. 1992 m. net 1300 abortų buvo nutraukiama dėl medicininių indikacijų ir teisinių priežasčių. Vėlesniais metais šis skaičius sumažėjo net iki 150. Įdomu –moterys tapo sveikesnės ar medikai kitaip pradėjo vertinti jų būklę?
Tikėjimo klausimas
NVO vaikams konfederacijos valdybos narė med. dr. Giedrė Žilinskienė taip pat teigė, kad Mykolo Romerio universiteto teisininkai išaiškino, kad moters reprodukcinių teisių iškėlimas virš embriono teisių prieštarauja Konstitucijai bei tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams. „Tarptautinės konvencijos pripažįsta vaisiui žmogaus orumą, todėl negimęs vaikas yra teisės į gyvybę turėtojas, ką bando paneigti įvairios žmogaus teisių institucijos“, - teigė pašnekovė.
Anot Katalikų mokslų akademijos medicinos skyriaus prof. habil. dr. Leono Mačiūno, bene labiausiai nesusikalbama, priimant panašius įstatymus, dėl požiūrio į gyvybę. „Vieni sako, kad žmogus turi nemirtingą sielą, kiti, vadovaudamiesi buvusia materialistine pasaulėžiūra, teigia, kad žmogus yra tik kūnas. Tačiau visi, kurie čia sėdime, gimėme iš tėvų meilės ir turime nemirtingą sielą. Tuo tarpu šalyse, kurios vadovaujasi ateistine pasaulėžiūra, priimami įstatymai, niekinantys gyvybę ir propaguojantys mirties kultūrą“, - teigė Katalikų mokslo akademijos atstovas.
Tiesa, apie tai, kad Lietuvoje, kaip ir visose civilizuotose pasaulio valstybėse, religija atskira nuo bažnyčios, o šalies piliečiams palikta pasirinkimo teisė tikėti vienokia ar kitokia pasaulėžiūra, pašnekovas neužsiminė.
Kita vertus, jos pateikti duomenys, kad Didžiojoje Britanijoje 66 kūdikiai po abortų dar išliko gyvi nuo kelių iki 10 valandų, gali šokiruoti net ir aistringus abortų šalininkus.
Abortas – atsakas į smurtą?
Tuo tarpu edukologijos daktarė Birutė Obelenienė, kalbėdama apie abortų žalą, pasirėmė skaičiais. Anot jos, Rusijos ir JAV abortus dariusių moterų apklausos rodo, kad daugiau nei pusė jų įsitikinusios, kad tai yra moralinis blogis.
„Taigi kodėl moterys renkasi abortą, jeigu pripažįsta, kad tai yra vaisiaus mirtis? – klausė pašnekovė. - Teisės rinktis retorika, kuri šiandien labai garsiai skamba, iš tiesų slepia prievartos tikrovę. Aplinkinių spaudimas moteriai – nepaprastai didelis. 64 proc. Amerikos moterų abortą pasirinko spaudžiamos kitų asmenų – tėvų, vyrų, partnerių. Ypač didelę prievartą, netgi iš medicinos personalo pusės, patiria paauglės“.
Anot B. Obelenienės, net 7,4 karto dažniau abortą darosi tos moterys, kurių partneriai nepageidavo nėštumo. Apie 50 proc. moterų abortui apsisprendžia dėl nesutarimų su partneriu. Deja, 67 proc. moterų, kurios dar abejojo, negavo jokio patarimo. 8 iš 10 vėliau teigė, kad būtų pasirinkusios kitą kelią, jei būtų sulaukusios pagalbos“.
„Moterų organizacijos teigia, kad, uždraudus abortus, moterys atsidurs keblioje padėtyje, nes turės kęsti smurtaujantį vyrą. Tačiau pastebėta, kad abortą moteris dažnai taip pat renkasi kaip atsaką į vyro smurtą. Protestuodama ji smurtauja prieš save ir kūdikį. Pavyzdžiui, Kanados apklausų duomenys rodo, kad moteris, kuri apsisprendė pakartotiniam abortui, net 2,5 karto dažniau patiria vyro smurtą. Taigi abortas yra signalas, kad moteris gali patirti smurtą šeimoje“, - įsitikinusi pašnekovė.
65 proc. moterų po aborto teigia patyrusios potrauminį stresą. Kaip depresijos rizikos veiksnys jis išlieka maždaug 8 metus. „O štai Suomijoje atliktas platus tyrimas parodė, kad abortus patyrusių moterų mirties rizika per ateinančius 12 mėnesių padidėja 3,5 karto, savižudybės rizika – 6-7 kartus“, - toliau pasakojo edukologė.
Kita nuomonė
Tiesa, ginekologai tikina, kad moterys potrauminį stresą labiausiai patiria todėl, kad abortai Lietuvoje labai smerkiami visuomenės.
„Moterys, kurios nori planuoti savo gyvenimą bei nėštumų skaičių, apsuptos beprasmiškų mitų. Visi šie gąsdinimai joms gresia rimtais psichikos sutrikimais. Pavyzdžiui, po aborto jos jaučiasi smerkiamos visuomenės, todėl prasideda vadinamasis „postabortinis“ sindromas. Tačiau, atleiskite, nuomonė, kad mylėtis reikia tiek kartų, kiek norite turėti vaikų, skamba keistai“, - DELFI sakė ginekologė Regina Giliasevičienė.
Taip pat keistai skamba ir abortų draudimo šalininkų noras aukštosiose mokyklose įvesti natūralaus šeimos planavimo kursą. Žinia, natūralus nėštumo planavimas, susijęs su organizmo ciklais, yra labai nepatikimas.
