Iš įvairių parduotuvių tyrimą atliekantis Kauno technologijos universiteto Maisto institutas atrinko 26 pavadinimų Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių ir 15 pavadinimų lenkiškų virtų, virtų rūkytų, karštai rūkytų dešrų, dešrelių ir kitų mėsos gaminių.
Abiejose grupėse pažeidimai nustatyti 5 pavadinimų mėsos gaminiams. Anot tyrėjų, Lietuvos standarto reikalavimus atitiko tik vieno gamintojo – UAB „Biovela“ – pagamintos dešros.
Pavyzdžiui, UAB „Natanga“ aukščiausios rūšies karštai rūkytos „Medžiotojų“ dešrelės neatitiko Lietuvos standarto reikalavimų net pagal tris kokybės rodiklius. Jų sudėtyje nustatyta 1,4 proc. krakmolo, kurio aukščiausios rūšies gaminiuose negali būti, viršytas leidžiamas riebalų kiekis ir rastas mažesnis nei turėtų būti mėsos baltymų be kolageno kiekis.
„Krekenavos agrofirmos“ aukščiausios rūšies rūkytoje kiaulienos dešroje nustatyta 0,8 proc. krakmolo, „Utenos mėsos“ aukščiausios rūšies virtoje dešroje „Lietuviškas standartas“ – 1,4 proc., Lenkijos gamintojo ZM Matczak (platintojas „Sorina“) aukščiausios rūšies virtose vaikiškose dešrelėse – 2,2 proc.
Pirmos ir antros rūšies mėsos gaminiuose gali būti mėsos pakaitalų, tačiau jų kiekiai taip pat ribojami. Tyrimas parodė, kad šioje srityje bene prasčiausia situacija su lenkiškais gaminiais. Dažniausiai viršijamas leidžiamas krakmolo kiekis, taip pat per mažas baltymų be kolageno ar per didelis drėgmės kiekis. Tuo tarpu lietuviškuose gaminiuose dažniausiai viršijamas drėgmės kiekis.
Nustatyta, kad Lietuvoje pagamintų mėsos gaminių vidutinė maistinė vertė yra didesnė nei lenkiškų gaminių dėl didesnio baltymų ir mažesnio riebalų kiekio. Visos tirtos lenkiškos pirmos ar antros rūšies dešros ir dešrelės buvo pagamintos iš labai pigios mechaniškai atskirtos mėsos. Tai nuograndų nuo kaulų masė, kuri atskiriama specialiais įrenginiais presuojant paukščių kaulus, likusius po mėsos išpjaustymo.
Taigi akivaizdu, kad kai kurių mėsos gaminių etiketėse gamintojai neteisingai nurodo mėsos gaminių sudėtines dalis, nenurodo jų kiekių ar netinkamai nurodo pagal eiliškumą, aukščiausios rūšies gaminiuose naudoja mėsos pakaitalus. Pavyzdžiui, „Utenos mėsos“ mėsos gaminio „Virtas jautienos kumpis“ etiketėje nenurodytas jautienos kumpio kiekis procentais, „Krekenavos agrofirmos“ aukščiausios rūšies virtų dešrelių „Ekstra pieniškos dešrelės“ sudėtyje nenurodyti pieno produktai.
Ką būtina žinoti apie etiketę
Anot tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios specialistės Viktorijos Septilkienės, į mėsos gaminius dedamas krakmolas pagerina jų konsistenciją, kadangi sugeria drėgmę. „Juk žmogus paprastai gaminį renkasi pagal išvaizdą ir tik jo paragavęs gali suprasti, kad skonis jo netenkina. O kad būtų skanu, pirmiausia reikia pažiūrėti, kokia produkto sudėtis“, - patarė specialistė.
Bene labiausiai skonio savybės priklauso nuo jiems gaminti naudojamos žaliavos. Į mėsos gaminių sudėtį gali įeiti kiaulių odelių, kepenų ar kitokių subproduktų. „Kiekviena sudėtinė dalis turi savo skonį. Ir jei etiketėje nenurodomas procentas, kiek vieno ar kito komponento yra, vartotojas turi atkreipti dėmesį, kurioje vietoje pagal eiliškumą jis įrašytas. Produkte esančios sudėtinės dalys nurodomas pagal jų kiekį mažėjančia tvarka“, - aiškino pašnekovė.
Gaminio sudėtinė dalis procentais turi būti visada išvardinta, jeigu jis pavadintas kurios nors rūšies mėsos pavadinimu – pavyzdžiui, kiaulienos dešra. Tas pats reikalavimas galioja ir jei ant gaminio pakuotės atspaustas atitinkamas paveiksliukas – pavyzdžiui, višta ar paršelis.
„Jei vartotojai tingi analizuoti gaminio etiketę parduotuvėje ar užrašai yra neryškūs, tegu tai padaro namuose. Tik įvertinęs jo sudėtį ir skonį, žmogus gali spręsti, ar pirkti jį kitą kartą“, - patarė V. Septilkienė. Taip pat verta atsiminti gamintoją, nes Lietuvoje skirtingi gamintojai gali naudoti tuos pačius mėsos gaminių pavadinimus. Todėl parduotuvėse matome, pavyzdžiui, daug „Panevėžio filė“ variantų, nors to paties pavadinimo gaminiai būna neretai pagaminti iš skirtingų žaliavų.
„Perkant labai svarbu atkreipti dėmesį į gaminio rūšį, kuri atspindi ir jo maistingumą. Pavyzdžiui, į daugumą gabalinių mėsos gaminių (kumpių, išpjovos) įšvirkščiamas vanduo, kuriame yra ir kitų maisto produktų dalys. Tai gali būti sojos baltymai, įvairūs maisto priedai, kurių dėka produktas patraukliau atrodo bei ilgesnis jo tinkamumo vartoti terminas. Taigi du kumpeliai gali atrodyti visiškai panašiai, tačiau vienas jų – aukščiausios rūšies natūrali mėsa, pagardinta prieskoniais, o kitame bus vandens ir kitų maisto produktų. Tiesa, norintiems pirmojo varianto teks jo gerokai paieškoti“, - teigė specialistė.
Kaip apgaunamas skonis
Etiketėse neretai galima perskaityti, kad į virtą dešrą ar dešreles pridėta kiaulių odelių, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra jungiamasis audinys. V. Septilkienė tikina, kad jų baimintis nereikia. Jei kiaulių odelių dedama ne daug, jos negadina skonio.
Tačiau vartotojai turėtų gerai pagalvoti, ar tikrai nori pirkti gaminius, kuriuose yra mechaniškai atskirtos paukštienos. Mat tokios dešros ar dešrelės labai pigios, tačiau tinka tik skrandžiui užkimšti – maistinių medžiagų jose mažai.
Prastesnės maistinės vertės mėsos gaminių skonis išgaunamas pridedant į juos specialių, dažniausiai aštrių, prieskonių, todėl žmonės neretai apsigauna manydami, kad valgo kokybišką, nors ir pigų produktą. Kaip jau minėta, dažniau šiomis savybėmis pasižymėjo pigi pirmos ar antros rūšies lenkiška produkcija.
„Apibendrindama galiu patikinti, kad lietuviškų gaminių kokybė iš esmės nėra prasta“, - lietuviškus produktus pirkti patarė maisto ekspertė. Lietuviškų gaminių asortimentas bent jau leidžia pasirinkti mums tinkamiausią kainos ir kokybės derinį.
