Prieš pusantrų metų sudaryta darbo grupė pagaliau pateikė savo darbo vaisių – Seime įregistruotos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas. Tiesa, kol jos bus įteisintos, dar laukia ilgas kelias – svarstymai Seimo komitetuose bei plenariniuose posėdžiuose.
Anot Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, pataisose atsižvelgta į medikų ir pacientų skundus dėl dabar galiojančio įstatymo. Bene daugiausia nepatogumų kelia reikalavimas, kad kiekvienas gydytojo veiksmas būtų patvirtintas paciento parašu. „Tai pacientai suprato ne kaip jų teisių gynimą, bet kaip daktarų apsisaugojimą nuo pacientų. Jei pacientas kreipiasi į gydymo įstaigą, jau pats faktas yra jo sutikimas gydytis“, - teigė A. Matulas.
Įstatymo projekte Sveikatos apsaugos ministerijai taip pat siūloma suformuluoti tipines sutikimų įvairioms procedūroms formas. „Dabartinėse įstaigų parengtose formose dažnai surašyta tiek galimų komplikacijų, kad pacientas tiesiog išsigąsta“, - tvirtino Seimo narys.
Projekte sugriežtinta ir įstaigų draudimo tvarka. Šiuo metu privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudė vos 7 proc. įstaigų. Savanorišku – kiek daugiau, tačiau draudžiamos ne visos teikiamos paslaugos, todėl pacientas nėra visiškai apsaugos incidento atveju. Įsigaliojus įstatymui, gydymo įstaigų draudimo tvarka būtų griežtinama. Gaudamos ar pratęsdamos licenziją įstaigos turėtų pateikti draudimo polisą.
Tiesa, įstaigos laisviau galės pasirinkti tiek draudiką, tiek sumą. Numatoma, kad dabar esanti 50 tūkst. litų minimali draudimo suma, kuri nepriklauso nei nuo įstaigos pajamų, nei nuo teikiamų paslaugų, galės įvairuoti.
Skųstis teks įstaigos vadovui
Įstatymo projekte keičiama ginčų tarp paciento ir mediko sprendimo tvarka. Pacientas pirmiausiai turės kreiptis į pačią gydymo įstaigą ir tik nesutarus dėl kompromiso – į teismą. Esą dabar žmonės įpratę kreiptis į Seimą, net į prezidentą, tačiau pamiršta užsaukti pas savo gydymo įstaigos vadovą.
„Norėtume, kad kuo mažiau bylų pasiektų teismą, todėl buvo nurodyta, kad pacientas pirmiausiai kreiptųsi į gydymo įstaigą. Kad būtų išvengta nesusipratimų, terminą, per kurį įstaigos administracija turi atsakyti pacientui, nuo 5 dienų pratęsėme iki 20“, - teigė Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktorė Ramunė Navickienė.
Inspekcijai, kuri šiuo metu nespėja nagrinėti pacientų skundų, siūloma palikti tik susijusius su materialine žala. Visus kitus skundus turėtų nagrinėti nauja institucija – Pacientų teisių kontrolieriaus įstaiga. Taip pat ji užsiims pacientų teisių prevencija, aiškins žmonėms jų teises, kad šie patys žinotų, ko gali ir turi reikalauti iš gydytojo.
Tuo tarpu teismams ketinama pateikti rekomendacijas dėl žalos dydžio nustatymo, kas sumos nesvyruotų taip kaip dabar – nuo kelių tūkstančių iki pusės milijono.
Žala be mediko kaltės
Naujoje įstatymo redakcijoje šalia pacientų teisių užsimenama ir apie pareigą saugoti savo sveikatą bei vykdyti gydytojo nurodymus. „Medikai labai dažnai susiduria su atveju, kai žmogus nesilaiko gydytojo nurodymų, o vėliau atėjęs kaltina jį, kad gydymas nepadeda“, - teigė Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas.
Bene labiausiai jis džiaugiasi, kad darbo grupė atsižvelgė į gydytojų prašymą svarstyti galimybę, kad projektas būtų papildytas žalos atlyginimo be kaltės modeliu. Pagal jį žala pacientui atlyginama, bet medikas, išskyrus piktybinio elgesio atvejus, nekalamas prie kryžiaus. Vyrauja nuostata, kad iš klaidų reikia mokytis, tačiau tai nereiškia, kad medikas nenukenčia - klaida šiam kainuoja reputaciją bei mažesnes pajamas.
„Mes siūlėme atsisakyti agresyvaus žalos atlyginimo įstatymo. Kai įsijungia teismai, niekam nėra gerai – nei medikui, nei pacientui. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse neieškoma kaltųjų, o yra įsteigti specialūs fondai, kurie atlygina žalą pacientui. Žalos dydį nustato kompetentinga komisija. Išmokos tikrai didesnės nei Lietuvoje, o pacientui garantija gauti kompensaciją – šimtaprocentinė, skirtingai nei teismuose“, - tikino medikas.
Anot jo, modelis visuomenėje panaikintų įtampą tarp medikų ir pacientų. Tuo tarpu dabartiniai teismai, kuriuose abi pusės žeria kaltinimus, gadina nervus ir tikrai negerina paciento būklės.
„Šiandien niekas neneigia, kad medicina yra rizikinga. Todėl valstybė paprastai rūpinasi, kad rizika būtų pasidalinta. Tokią funkciją ir atlieka specialūs fondai. Pas mus panašus fondas taip pat yra, tik jis skirtas atlyginti žalai dėl nelaimingų atsitikimų darbe. Jis nėra visiškai panaudojamas. Paskaičiavus, kiek skundų yra Švedijoje ir kokios sumos išmokamos, mums esamo fondo lėšų tikrai pakaktų“, - svarstė L. Labanauskas.
Tačiau jam pritaria ne visi. Mat teisiškai šių lėšų negalima panaudoti kitoms reikmėms, nes nuo nelaimingų atsitikimų savo darbuotojus draudžia darbdaviai. Taigi jei bus pritarta fondo steigimui, valdininkams dar teks pasukti galvą, kaip jį suformuoti. A. Matulas tikisi, kad jis galėtų pradėti veikti nuo 2009 m.
Tačiau anot skeptikų, greičiausiai tai būtų socialinio draudimo lėšos, todėl išmokos visgi nebus beribės. Taip pat abejojama, ar fondas galės atlyginanti neturtinę žalą, taigi be teismų vargu ar bus apsieita.
