Šią profesiją mergina pasirinko ir dėl plačių galimybių padėti kuo daugiau žmonių.
Šiandien jauna šeimos gydytoja turi pusmečio darbo stažą, 1300 ligonių ir gauna 1300 litų atlyginimą. „Būdama gydytoja rezidente per mėnesį uždirbdavau 1700 litų, nes gaudavau stipendiją ir dirbau Klinikų Skubios pagalbos skyriuje“, – atvirai pasakojo L.Simanavičiūtė.
Vakar ši gydytoja, pradėjusi darbą aštuntą valandą ryto, poliklinikoje iki 13 valandos išklausė, ištyrė ir paskyrė gydymą 20 pacientų, keturis iki vakaro aplankė namuose. Šitaip – kasdien. „Ligonio namuose praleidi beveik valandą, dažnai tenka ne jį vieną, o visą šeimą pakonsultuoti, parašyti šūsnį kompensuojamųjų vaistų receptų, išklausyti poliklinikos registratorėms, miesto vadovams ir šalies politikams skirtas pretenzijas“, – ir rimtai, ir juokaudama savo darbo patyrimu dalijosi gydytoja.
Priimtų nebaigusius studijų
Kauno Šančių poliklinikos pacientai – vyresnio amžiaus žmonės, nes arti nėra aukštųjų mokyklų, rajonas nepatrauklus privatiems medikų kabinetams. Dauguma poliklinikos gydytojų – taip pat nebe jauni, todėl nei apie profesijos keitimą, nei apie darbą užsienyje ar farmacijos bendrovėse nė nesvajoja. „Jauni kolegos nenori būti šeimos gydytojais: didelė atsakomybė, pacientų kontingentas – nuo nėščiųjų ir naujagimių iki šimtamečių senukų“, – taip problemą komentavo Šančių poliklinikos vyriausioji gydytoja Zita Česnavičienė.
Privačios šeimos klinikos „Sveikatos projektai“ vadovė Vaida Radzevičienė, priversta atsisakyti klinikos pacientais norinčių būti kauniečių, pasiguodė: „Mūsų krūvis nebepakeliamas, sunkių ligonių labai daug, o naujų gydytojų neprisikviečiame.“
Kauno medicinos universiteto profesorius L.Valius sakė pastarosiomis dienomis sulaukęs Kalniečių poliklinikos, „Bendrosios medicinos praktikos“ ir kitų Kauno gydymo įstaigų prašymų rekomenduoti šeimos gydytoją. Bet kokį, net rezidentą.
Atgraso didelis krūvis
Jaunimą nuo šeimos medicinos atgraso pernelyg didelis darbo krūvis ir neadekvatus jam atlyginimas. Šilalės rajono Kvėdarnos pirminės sveikatos priežiūros centras renovuotas už ES lėšas, tačiau stovi tuščias. Šeimos gydytojai nesusigundo net siūlomu 4 tūkstančių litų atlyginimu. Vadinasi, šeimos gydytojų trūksta.
Tai patvirtina L.Valius: „Kuriant šeimos gydytojo instituciją buvo numatyta parengti 2200 šios srities specialistų. Šiuo metu sutartis su ligonių kasomis yra sudarę apie 1700.“ Į šios srities rezidentūrą kasmet kviečiama po 20-25 studentus, tačiau ateina dar mažiau.
Privatūs medicinos centrai darbuotojus vilioja stipendijomis. Vienos klinikos Mažeikiuose savininkai, įsteigę ją už paskolą, prisirašė 7 tūkstančius ligonių. Tikėjosi sėkmės, tačiau vienas gydytojas išvažiavo dirbti į Klaipėdą, kitas – dar toliau, į užsienį, ir savininkai liko prie suskilusios geldos, nes naujų gydytojų neprisišaukė. Ligoniai liko be pagalbos. Klinikos savininkai Kauno medicinos universitetui pasiūlė 15 tūkstančių litų stipendiją, kad tik parengtų jiems bent vieną šeimos gydytoją.
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šeimos gydytojų mūsų šalyje parengta pakankamai. „Problemų kyla dėl netolygaus jų pasiskirstymo“, – ministerijos poziciją konstatavo Ryšių su visuomene skyriaus atstovė Natalija Keturkienė. Ministerijos turimų – 2006 metų – duomenimis, 10 tūkstančių gyventojų mūsų šalyje teko 5,3 šeimos gydytojo. Tai, tvirtinama, yra normalu.
