80 proc. iškvietimų nereikalingi
Taip siekiama sumažinti eiles poliklinikose bei padengti šeimos medikų trūkumą sostinėje. Mat šeimos gydytojai dalį savo darbo laiko skirdami vizitams į namus, nespėja priimti pacientų poliklinikoje.
„Vilniuje šiuo metu trūksta 40 šeimos gydytojų. Gydytojas, kad užsidirbtų savo algą, priverstas prižiūrėti apie 2000 pacientų, - teigė Vilniaus savivaldybės tarybos sveikatos ir aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Audrius Butkevičius. - Vienam vizitui į namus reikia 1-1,5 val. Per tą patį laiką jis vidutiniškai gali priimti apie 10 pacientų poliklinikoje. Taigi eilės tikrai mažės, nes bus peržiūrėtos gydytojų darbo valandos poliklinikoje“.
Anot jo, naujoji tvarka pacientams tikrai bus parankesnė. Mat į namus atvykęs gydytojas gali pražiūrėti rimtą ligą, o kruopščiai ištirti žmogų galima tik poliklinikoje. Gydant žmogų namuose, užsitęsia diagnozės nustatymas bei vėliau skiriamas reikalingas gydymas.
Be to, pacientai piktnaudžiauja kviesdami gydytoją į namus dėl nebūtinų priežasčių. Tai parodė Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos atliktas tyrimas Vilniaus mieste. Buvo ištirta daugiau kaip 1100 kvietimų į namus.
41,4 proc. iš jų sudarė kvietimai dėl nekomplikuotų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. 46 proc. atvejų medikai vyko pas darbingo amžiaus žmones dėl nekomplikuoto karščiavimo. Pacientai, kuriems iš tiesų turėtų būti teikiama pirmenybė, sudarė tik nedidelę iškvietimų dalį.
Žmonės su negalia gydytoją kvietė 10 proc. atvejų, naujagimių ir kūdikių tėvai – vos 4 proc. Daugiau kaip 80 proc. pacientų galėjo atvykti į gydymo įstaigą.
7 Vilniaus pirminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų duomenimis, gydytojui per mėnesį tenka apie 30 apsilankymų pas suaugusiuosius ir apie 54 apsilankymus pas vaikus. Labiausiai šokteli iškvietimų skaičius šaltuoju metų laiku, ypač prasidėjus gripo epidemijai.
Temperatūra nėra argumentas
Anot A. Butkevičiaus, iki šiol tvarkos, reglamentuojančios gydytojų vykimą į paciento namus, apskritai nebuvo.
Tuo tarpu dabar labai aiškiai nurodyta, kada gydytojas privalės vykti pas pacientą. Ūmių ligų atvejais budinčiojo gydytojo vizitai į namus registruojami, kai pacientas nevaikšto, jeigu jam nustatytas nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis, jeigu jo darbingumo lygis, anot Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, siekia 0-25 proc. Taip pat gydytojas privalo vykti pas žmones, kuriems ūmiai (per 24 val.) dėl ligos ar traumos sutriko judėjimo funkcija.
Pas sergančius vaikus bus einama į namus tik tuo atveju, jeigu jie turi sunkią negalią. Taip pat bus lankomi kūdikiai iki vienerių metų, jeigu jų temperatūra aukštesnė nei 38,6 laipsniai bei juos kamuoja vienas iš minėtų požymių: dažnas vėmimas arba viduriavimas, bėrimas arba apie galimą skausmą bylojantis klyksmas.
Jei paciento skundai neatitinka išvardintų reikalavimų, jis į gydymo įstaigą turi atvykti pats. Jei žmogus nesutinka to daryti, registratorė apie nesutikimą informuoja gydytoją bei užregistruoja skambutį specialiame žurnale.
Norint išvengti pacientų skundų, per pusantro mėnesio gydymo įstaigose turėtų atsirasti garso įrašymo aparatūra, kuri padės spręsti kilusius ginčus. Apie tai visi pacientai bus automatiškai įspėjami. Nenorintys, kad juos įrašinėtų, galės skambinti kitu telefonu
Taip pat numatytas konfliktų sprendimo mechanizmas. Jei pacientas dėl poliklinikos sprendimo pas jį nevykti nepatenkintas, šio kvietimo į namus likimą tą pačią dieną spręs 3 gydytojų konsiliumas.
„Manau, kad gyventojai neturėtų piktintis. Dabar gydytojas nebegalės vykti atsisakyti vykti į namus remdamasis kažkokias neaiškiais argumentais, - tikino A. Butkevičius. – Kita vertus, iškvietimai į namus neužtikrina pacientų saugumo. Juk atėjęs gydytojas neatsiveža laboratorijos. Jis ateina netgi blogiau pasiruošęs nei jo kolega iš 19-to šimtmečio. Mat pastarasis buvo ruoštas tokiai situacijai, o dabar jis pasiruošęs dirbti su aparatūra“.
Taigi ši tvarka, anot pašnekovo, skirta tam, kad gerėtų gydytojų darbo kokybė.
