„Receptiniai nekompensuojami vaistai vartotojui turėtų atpigti. Preliminariais skaičiavimais, skirtumas kai kuriais atvejais galėtų būti nuo 10 iki 20 proc.“, – sako Evaldas Navickas, Sveikatos apsaugos ministro patarėjas.
Tikimasi, kad, įteisinus antkainį, vaistų pardavėjai negalės kelti kainų kiek panorėję, todėl vėliau sumažės ir įvairių išpardavimų, kurie vilioja pirkti.
Ministerijos idėjos šalininkų teigimu, vaistai jau valgomi, kaip maistas, todėl reguliuoti jų kainas daug svarbiau nei dujų ar elektros.
„Vaistai – specifinė prekė. Tai ne ratai, ne batai, kuriems galėtume taikyti kokias nors nuolaidas. Jeigu žmogus praras sveikatą, nesaikingai vartodamas vaistus, pakliuvęs ant reklamos kabliuko, nereikės nieko – nei dujų, nei elektros“, – tvirtina prof. Eduardas Tarasevičius, Farmacijos sąjungos prezidentas.
Tačiau verslininkai sako, kad valstybė, reguliavimu apžiojusi dar didesnę rinkos dalį, norimo rezultato nepasieks. Didmenininkų ir mažmenininkų teigimu, tiesiog įvyks persiskirstymas.
„Vieni vaistai atpigtų, kiti – pabrangtų. Tačiau galų gale vartotojas, manau, vis tiek sumokėtų tą pačią pinigų sumą. Šiandien vaistų verslas, ne paslaptis, nėra itin pelningas“, – sako Remigijus Mielinis, UAB „Armila“ direktorius.
Užpernai metus nuostolingai baigė daugiau nei trečdalis visų vaistinių. Verslininkų teigimu, jei rengiamos pataisos bus įteisintos, kai kuriuos retai perkamus, bet žmonėms būtinus preparatus tiekėjai gali nustoti vežti, nes neapsimokės.
„Įvedami dirbtiniai varžymai. Tikėtina, kad dalis vaistų išvis gali dingti iš rinkos“, – teigia Mindaugas Antanaitis, vaistinių grupės „Camelia“ vykdomasis direktorius.
Tuo metu ministerija planuoja, kad Seimas pataisas svarstytų pavasario sesijoje, o įsigaliotų jos kitąmet.
