Šis Londono imperijos koledžo mokslininkų atliktas tyrimas publiktuotas „Journal of Biological Chemistry“ žurnale.
Ekspertų nuomone, turima mažai duomenų apie tai, kaip sperma nugali imuninės sistemos barjerus, tačiau manoma, jog egzistuoja daug mechanizmų.
Moters reprodukcinė sistema yra „priešiška aplinka“ svetimoms ląstelėms, kurias iškart atakuoja imuninė sistema, tačiau spermatozoidų ji kažkodėl „nesuseka“.
Sperma taip pat yra apsaugota nuo paties vyro imuninių ląstelių.
Imperijos koledžo komanda teigia spermos paviršiuje atradusi specifines cukraus molekules, kurios galbūt ir padeda išvengti imuninės sistemos reakcijos.
Šiuos glikoproteinus universaliai atpažįsta kiekvieno žmogaus imuninė sistema, teigia mokslininkai.
Jie skiriasi nuo kitų ląstelių, taip pat turinčių chemines žymas, kurias atpažįsta kiekvieno individo imuninė sistema, tačiau kurios gali būti atakuojamos svetimoje aplinkoje – pavyzdžiui, organų transplantacijos atveju.
Spermoje esačių glikoproteinų taip pat aptikta kai kuriose vėžinėse ląstelėse, bakterijų ląstelėse, parazitinėse kirmėlėse bei ŽIV infekuotose baltosiose kraujo ląstelėse.
Mokslininkai planuoja ištirti mechanizmą, kaip glikoproteinai „apgauna“ imuninę sistemą priversdami ją patikėti, jog yra nekenksmingi.
Dr. Stuartas Haslamas, molekulinės biologijos mokslų dėstytojas, pasakė, jog tai, kad sperma nepripažįstama kenksminga, žmogui yra naudinga.
„Tačiau atrodo, jog kai kurios vėžinės ar ŽIV infekuotos ląstelės pasisavino šį mechanizmą.“
