– Kiek žinau, Lenkijoje kalbama apie paukščių gripą, perduodamą paukščiams ir pirmiausia baiminamasi, kad išplitusi liga atneš didelių nuostolių valstybei bei verslui. Europoje ir Lenkijoje nustatytas paukščių gripo virusas H5N1 plinta tik tarp paukščių. Užsikrėtę sparnuočiai yra naikinami, todėl rizika užsikrėsti yra tik asmenims, turintiems glaudų kontaktą su sergančiais, kritusiais arba paskerstais paukščiais.
Pasaulyje yra užfiksuota atvejų, kai žmogus užsikrėtė paukščių gripo virusu H5N1. Pirmą kartą žmogui nebūdinga virusinė infekcija užfiksuota 1997 metais. Per dešimtmetį pasaulyje nustatyti 336 žmonių susirgimai paukščių gripu. Statistika rodo, kad didžioji susirgusiųjų dalis – 207 žmonės – mirė. Visi susirgę paukščių gripu ir nuo jo mirę – pietryčių Azijos arba Afrikos šalių gyventojai. Europoje, Šiaurės, Pietų Amerikoje ar kituose žemynuose žmonių, susirgusių paukščių gripu, neužfiksuota. Manau, Lietuvai nėra ko nerimauti, tačiau pro pirštus į tai žiūrėti taip pat negalima. Tarptautinių organizacijų vertinimu, šalyse yra nevienoda rizika užsikrėsti paukščių gripu. Šalys, kuriose yra didelė paukščių populiacija arba gyventojų gyvenimo būdas glaudžiai susijęs su paukščiais, laikomos rizikos šalimis.
– Kokių atsargumo priemonių turėtų laikytis dėl savo sveikatos besibaiminantys lietuviai?
– Lietuvos gyventojai turėtų įsidėmėti, kad paukščių gripo virusu galima užsikrėsti liečiant sergantį paukštį. Negalima liesti kritusių arba leisgyvių laukinių paukščių, negalima prie jų eiti ir lesinti. Laikantiesiems naminius paukščius draudžiama juos girdyti vandeniu iš atvirų šaltinių. Maisto veterinarijos tarnyba rūpinasi paukštiena ir jos produktais, iš Lenkijos į Lietuvą atkeliavusiais iki tol, kol buvo gauta informacijos apie paukščių gripo virusą šioje šalyje. Gyventojai turėtų būti ramūs: į jų rankas nepateks užkrėsta paukštiena ar kiaušiniai. Atsargumo sumetimais nereikėtų pirkti paukštienos, jos produktų ar kiaušinių nepatikimose vietose. Ruošiant maistą būtina laikytis produktų apdorojimo reikalavimų. Pagrindinis jų – aukšta virimo temperatūra. Daugiau nei 70 °C temperatūroje termiškai apdorota mėsa yra visiškai apsaugota ne tik nuo paukščių gripo viruso, bet ir nuo kitų galimų užkratų. Svarbu laikytis ir elementariausių higienos reikalavimų. Jie užkerta kelią ir kitoms per maistą plintančioms virusinėms ligoms. Rankų higiena yra svarbiausia priemonė, apsauganti nuo užsikrėtimo po kontakto su infekuotais ar sergančiais paukščiais, jų lavonais, virusu užterštais paviršiais. Todėl būtina 15-20 sekundžių plauti rankas su muilu ir vandeniu, valyti jas servetėlėmis, suvilgytomis alkoholiu.
– Ką turėtų žinoti keliautojai, vykstantys į šalis, kuriose nustatytas paukščių gripas?
– Nutarusieji vykti į šalis, kuriose paukščių gripu susirgo sparnuočiai arba žmonės, pirmiausia turi pasirūpinti sveikatos draudimu – kad susirgę galėtų kreiptis į tos šalies medikus. Svarbu prieš kelionę pasiskiepyti sezoninio ir įprastinio gripo skiepais. Patariama nesilankyti paukščių turguose, fermose ar namų ūkiuose, kuriuose paukščiai krenta dėl neaiškių priežasčių. Reikėtų vengti ir vietinių zoologijos sodų. Grįžus iš šalių, kuriose nustatytas paukščių gripo virusas, rekomenduojama dešimt dienų atidžiai stebėti savo sveikatos būklę.
– Kaip pasireiškia paukščių gripas juo užsikrėtusiam žmogui?
– Paukščių gripo simptomai panašūs į sezoninio gripo. Paukščių gripas gali lemti sunkias kvėpavimo sistemos organų komplikacijas arba net mirtį.
