Eišiškėse (Šalčininkų r.) gyvenanti Tadeušo ir Boženos šeima augina du vaikus – septynerių metų Norbertą ir penkerių – Silviją. Taip atsitiko, kad abi atžalos kenčia nuo alergijos. Mama ypač nerimauja dėl Silvijos: jau šeštus metus gydoma liga vis labiau progresuoja.
„Beveik visą nėštumo laikotarpį kamavo toksikozė, todėl pati svorio nepriaugau, atvirkščiai, net 24 kg numečiau. Nepaisant to, dukrytė gimė laiku, normalaus svorio“, – pasakojo Božena.
Pirmieji alergijos pranašai – spuogai kūdikį išvertė po dviejų mėnesių.
Mama nedelsdama kreipėsi į medikus. Rodos, pasisekė, nes į Eišiškės konsultuoti ligonių atvyko alergologė. Jos nuomone, Silvijai pasireiškė atopinio dermatito požymiai. Kad liga neįsibėgėtų, patarė vengti alergines reakcijas sukeliančių produktų.
Iš pradžių specialistai įtarė, kad mergaitę beria nuo mamos pieno. Tačiau Boženai paaiškinus, jog kūdikis maitinamas mišinukais, teko pripažinti, kad būtent šis maistas gali sukelti alergines reakcijas. Motinai buvo patarta keisti maistelį kitu. Tąkart rimtesnio gydymo mergytei neskirta.
Moteris, savo nuožiūra ir pasitardama su gydančiu gydytoju bei farmacininkais, pradėjo naudoti įvairius tepalus (kai kurie jų su nedideliu hormonų kiekiu) niežuliui mažinti bei odelei drėkinti.
„Tikėjau, kad bėrimai ir niežulys praeis, o liga – pasitrauks“, – prisimena Božena.
Nesisekė atlikti tyrimus
Pasak Boženos, antrą kartą su alergologu konsultuotasi, kai Silvijai buvo metukai ir trys mėnesiai. Tąkart į Eišiškes specialistai – alergologas ir pulmologas – taip pat atvyko iš Vilniaus. Pas šiuos specialistus rūpestinga mama priregistravo abu vaikus.
Vizito pas gydytojus metu Božema sužinojo, kad ir jos beveik trejų metų sūnus serga ne bronchitu, kaip iki tol manyta ir nuo ko gydyta, bet bronchine astma. Šią ligą, pasak gydytojų, taip pat sukelia alergenai. Norbertui būna astmos priepuolių, ant odos atsiranda bėrimų.
Dukrytei Silvijai įtarus atopinį dermatitą, pasiūlyta atlikti tyrimus konkretiems alergenams nustatyti. Tačiau taip susiklostė, kad šie tyrimai nebuvo padaryti.
Vėliau šeimai patarta abu vaikus tyrimams atvežti į privačią gydymo įstaigą Vilniuje. Atvykusiai Boženai buvo paaiškinta, jog tyrimams iš venos reikės paimti Silvijos kraujo.
Tačiau privačioje klinikoje neatsirado nė vienos medicinos seselės, kuri ryžtųsi paimti kraujo mėginį iš metukų tesulaukusios smulkutės mergytės. Nuspręsta motiną su vaiku siųsti į kitą gydymo įstaigą, kur dirba labiau patyrę specialistai.
Tačiau ir čia neapsieita be nesusipratimų – paimto Silvijos kraujo neužteko tyrimui atlikti. Kadangi taip atsitiko, toliau tirti alergijos priežasčių mama atsisakė. Tada mergytei buvo pusantrų metukų.
Vėliau mergaitė gydyta įvairiais tepalais, nes gydytojai be tyrimų negalėjo pasakyti, nuo ko konkrečiai ją beria. Tikslūs tyrimai buvo atlikti tik 2004 m. Silvijai jau buvo dveji. Nustatyta, kad mergaitė jautriausia namų dulkių erkėms.
Bemiegės naktys
Nuo tada Božena kasdien ėmė valyti dulkes, dažnai keisti patalynę. Net visus minkštus vaikų žaislus išmetė. Namie nėra vazoninių gėlių, kilimų, specialiai sudėti mediniais rėmais langai, ketinama net laminatą pakeisti parketu.
„Norėčiau pradėti dirbti, tačiau negaliu. Kasdien po pusdienį tvarkau namus, – sakė Božena. – Be to, kartais per naktį net bluosto nesudedu. Silvija miega neramiai, tenka nuolat keltis. Kasmet gegužę važiuoju su Silvija į sanatoriją, abu vaikus vežu prie jūros. Kas mane iš darbo kaskart norės išleisti, jei vienam iš vaikų paaštrės liga?“
Božena nenuleidžia rankų ir ieško gydytojų, galinčių padėti išgyti ar bent palengvinti linksmos bei aktyvios Silvijos kančias. Visai neseniai Lietuvoje beveik vienu metu lankėsi dvi gydytojos homeopatės iš Rusijos. Boženai su Silvija ir Norbertu pasisekė patekti pas abi. Tačiau ir šių gydytojų nuomonės, kaip gydyti vaikus, nesutapo. Vienai atrodė, kad lengviau išgydyti bronchinę astmą, kitai – bėrimus odoje. Tačiau abi tvirtino, jog reikės dar nemažai kantrybės.
Pati Božena pripažįsta, kad, gydydama įvairiais cheminiais vaistais, pasirinko ne patį geriausią kelią, tačiau, pradėjus mergaitei duoti homeopatinius vaistus, liga dar labiau paaštrėjo. „Alergija pasiekė aukščiausią tašką, – pasakojo motina. – Dar niekada ant kūnelio nebuvo tokių baisių žaizdų. Mergaitė nemiega naktimis, iki kraujo nusidrasko perš-tinčias vietas“.
Mamai gydytojai tvirtina, kad tai tik laikinas pablogėjimas, po kurio įvyks pagerėjimas. Norisi tikėti. „Per visą gydymo laikotarpį esu išbandžiusi daugiau kaip 10 pavadinimų tepalus, – pasakoja Božena. – Nuperku naujų rekomenduotų vaistų, pasitepame vieną du kartus, žiūrėk, trečią ketvirtą dieną vėl blogiau. Silvija pradeda smarkiau kasytis, neramiai miegoti“.
Ne tik tepalai nuolat buvo keičiami. Įvairiausių dietų taip pat ne viena išmėginta. Per visą gydymo laikotarpį specialistų draudžiamų valgyti produktų sąrašas keitėsi ne kartą. Vieni gydytojai sakė, kad negalima valgyti šokolado, kiti – kad vaiką beria nuo vilnonių daiktų, treti – nuo sūrelių.
Nukenčia gyvenimo kokybė
Atopinis dermatitas, pasak Santariškių klinikos gydytojos dr. Jūratės Grigaitienės, prasideda kūdikystėje ar vaikystėje, tačiau gali tęstis ar prasidėti ir suaugusiems.
Pasaulyje šia liga serga apie 15–20 proc. vaikų ir apie 2–10 proc. suaugusiųjų. Pastaraisiais metais sergamumas šia liga išaugo 2–3 kartus ir turi tendenciją didėti. Ligos intensyvumas su amžiumi silpnėja ir daugumai pacientų iki 20 metų visai išnyksta.
„Lietuvos epidemiologinių tyrimų duomenimis, šalyje atopiniu dermatitu serga 4–9 proc. vaikų, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos vaikų alergologė medicinos mokslų daktarė Odilija Rudzevičienė. – Šiai ligai atsirasti didelės įtakos turi ir genetiniai veiksniai“.
Paveldimas polinkis susirgti ne tik atopiniu dermatitu, bet ir alergine sloga bei bronchine astma. Jeigu alergine liga serga brolis, sesuo arba vienas iš tėvų, paveldėjimo rizika būna 35–40 proc. Jei serga abu tėvai, ypač ta pačia liga, rizika susirgti viena iš šių alerginių ligų padidėja iki 70 proc.
Maisto alergenai (pienas, kviečiai, žuvis, kiaušiniai, soja), kontaktiniai alergenai (nikelis, chromas, kvapiosios medžiagos, parabenai), kontaktiniai dirgikliai (vilna, sintetika, skalbimo priemonės, cheminės medžiagos), aplinkos alergenai (namų dulkės, dulkių erkės, žiedadulkės, gyvūnų plaukai, pelėsiniai grybai), odos infekcijos (bakterijos, grybeliai, virusai) bei emocinė įtampa yra provokuojantys veiksniai, skatinantys atopinio dermatito išsivystymą bei ligos paūmėjimą.
„Minėtai ligai būdingas intensyvus niežėjimas, kuris labai išvargina ligonį, sutrikdo miegą, sumažina vaiko aktyvumą dieną, – aiškino O.Rudzevičienė. – Liga pablogina ir sergančio vaiko, ir tėvų gyvenimo kokybę“.
Būtina nuolat odą prižiūrėti
Neretai atopinis dermatitas būna vadinamojo alerginio žygio pirmoji grandis, nes vėliau net pusei ligonių (ypač sirgusiems sunkiu atopiniu dermatitu) gali prasidėti bronchinė astma, alerginė sloga ar akių uždegimas.
„Dažnai konsultuodama vaikus išgirstu, kad odos paraudimas, pleiskanojimas, niežėjimas trunka jau ne vieną mėnesį, kad oda buvo tepama kremais, kuriuos naudoti patarė ne gydytojas, o draugai, kaimynai. Todėl noriu atkreipti tėvelių dėmesį į jau minėtus požymius, prašydama, kad jie kuo anksčiau kreiptųsi į gydytoją, nesitikėdami, kad liga praeis“, – kalbėjo O.Rudzevičienė.
Atopinį dermatitą reikia gydyti kompleksiškai. Pirmiausia reikia alerginiais mėginiais nustatyti galimus maisto ar aplinkos alergenus ir stengtis juos pašalinti.
Sergantiesiems atopiniu dermatitu sutrinka odos barjerinė funkcija. Šiai ligai būdingas didesnis vandens netekimas, odos riebalų pokyčiai, todėl oda praranda drėgmę, sausėja, pleiskanoja, įtrūksta. Taip atidaromi vartai įvairiems alergenams, dirgikliams bei infekcijai į organizmą patekti.
Vienas pagrindinių atopinio dermatito gydymo principų – pastovus odą drėkinančių, minkštinančių priemonių naudojimas. Šie produktai pasižymi odą drėkinančiu, riebinančiu, uždegimą, niežėjimą bei odos lupimąsi mažinančiu poveikiu. Jie dirbtinai atkuria odos barjerinę funkciją, bet šis poveikis trunka tik 3–4 valandas. Todėl svarbu atsiminti, kad šiomis priemonėmis sausą odą reikia tepti kasdien, ne mažiau kaip 3–4 kartus per dieną. Be to, išsimaudžius ar paprasčiausiai nusiprausus ar nusiplovus rankas, būtina per 3 minutes patepti odą pasirinktu drėkinamuoju riebiu kremu. Tačiau visus vaistus gali paskirti tik gydytojas, atsižvelgdamas į ligos stadiją bei odos pažeidimo vietą.
