Nevartojo reikiamų vaistų

Po kelių dienų į Klaipėdos universitetinę ligoninę (KUL) pateko dar vienas jūreivis, dirbęs tame pačiame laive. Vis dar neaišku, ar kiti įgulos nariai lietuviai, pasilikę dirbti Afrikoje, neužsikrėtė mirtį nešančia liga. Tačiau jau aišku, kad jūreiviai nevartojo apsisaugoti nuo maliarijos skirtų vaistų.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ULPKC) duomenimis, užsienyje šiemet maliarija, kurią platina uodai, jau užsikrėtė du Lietuvos gyventojai, nuo 1999-ųjų užregistruoti 44 susirgusieji. Todėl epidemiologai perspėja, kad kelionę į šiltuosius kraštus planuojantiems tautiečiams reikėtų nenumoti ranka į apsaugos priemones ir pasirūpinti jomis iš anksto.

Pirmas simptomas – karščiavimas

Tropine maliarija užsikrėtusius jūreivius apžiūrėjęs ir daugiau kaip ketvirčio amžiaus patirties sukaupęs KUL Infekcinių ligų II skyriaus vedėjas Stanislovas Stropus prisiminė, kad pastarąjį kartą nuo šios ligos 2001 m. mirė Angoloje dirbęs pensinio amžiaus klaipėdietis.

Tropinė maliarija nuo kitų trijų šios ligos rūšių skiriasi tuo, kad yra pavojingiausia, todėl dar vadinama piktybine.

Gydytojas S.Stropus stebėjosi, kad žmonės vengia vartoti profilaktikai skirtus vaistus esą dėl baisaus šalutinio poveikio. Jis įsitikinęs, kad medikamentai nepridarys daugiau žalos organizmui, nei parazitai jau užsikrėtus.

Tropinės maliarijos sukėlėjus perneša uodai. Tropinės maliarijos parazitas žudo užkrėsdamas ir suardydamas raudonuosius kraujo kūnelius eritrocitus, sukelia mažakraujystę, kraujyje atsiranda daug parazitų, todėl liga greitai progresuoja iki komos. Parazitai užkemša smulkias kraujagysles ir užblokuoja kapiliarus, kuriais kraujas patenka į smegenis, kitus gyvybiškai svarbius organus.

Specialistas patarė pirmą vaistų dozę išgerti likus savaitei iki kelionės. Kitas gerti kartą per savaitę po vieną tuo pačiu metu. Grįžus iš kelionės vaistus reikia vartoti dar keturias savaites, nesvarbu, kad ligos simptomų ir nejaučiama.

Pasak S.Stropaus, grįžus iškart bėgti pas gydytojus ir tikrintis, ar nesergama, neverta, jei nėra nerimą keliančių ženklų, nes ligos diagnozuoti vis tiek nebus įmanoma.

Pirmas tropinės maliarijos simptomas – smarkus karščiavimas. Jam prasidėjus reikia iškart pranešti šeimos gydytojui ir įspėti, kad temperatūra pakilo grįžus iš tolimos kelionės.

Tropine maliarija užsikrėtę jūreiviai apie tai savo gydytojams neužsiminė, todėl juos gydyti tapo itin sudėtinga.

Negailėjo pinigų skiepams

Kaip pasiruošti kelionei į Afriką, galėtų patarti po Ganą šių metų pradžioje su bičiuliais keliavęs dainininkas Stanislovas Stavickis-Stano.

Jis nesigailėjo vien skiepams išleidęs apie pusantro tūkstančio litų, nes skiepijosi nuo visų pavojingiausių užkrečiamųjų ligų, kuriomis galima susirgti Afrikoje.

„Gavau gal septynias ar aštuonias injekcijas, bet nesigailiu, nes investuoti buvo verta. Braudamasis per džiungles gali susižeisti, bet jei esi pasiskiepijęs, nieko baisaus neatsitiks. Dar niekada nežinai, kokiu vandeniu prausiesi, užsikrėsti gali bet kada“, – aiškino keliauti mėgstantis atlikėjas.

Stano per kelionę drausmingai gėrė apsisaugoti nuo maliarijos skirtas tabletes – kartą per savaitę tuo pačiu metu.

Stipraus šalutinio poveikio jis nepajuto, tačiau jo bičiulis pasakojo patyręs haliucinacijų. Jam rodėsi, esą galva pilna maišų ir kažkas dar jais muša.

„Tie vaistai nevisiškai apsaugo. Jei pateksi ten, kur daugybė uodų, vis tiek užsikrėsi. Tačiau liga nėra tokia pavojinga, kaip mano daugelis. Ganoje gyvenantis lietuvis pasakojo susergantis maliarija kelis kartus per metus, tačiau pasveiksta“, – dalijosi įspūdžiais žinomas atlikėjas.

Stano įsitikino, kad iš pirmo žvilgsnio maliarija neatrodo pavojinga liga – jos simptomai panašūs į gripo: smarkiai pakyla temperatūra, prasideda viduriavimas, pykina. Tačiau jos padariniai gali būti labai liūdni. Vienas kartu keliavęs lietuvis užsikrėtė maliarija ir buvo paguldytas į ligoninę Ganoje. Jam pavyko įveikti ligą, tačiau su juo palatoje gulėję du vietiniai ligoniai nuo jos mirė.

Prieš kelionę – pas gydytoją

Afrikoje ir kituose egzotiškuose kraštuose tyko daugybė sveikatai pavojingų užkrečiamųjų ligų. Nors nuo maliarijos apsaugoti gali tik tabletės, kitų ligų išvengti padeda skiepai.

Specialistai pataria pasiskiepyti likus 2–3 mėnesiams iki kelionės, kad organizmas įgytų imunitetą. Kiekvienais metais privalomus skiepus rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.

Pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis turėtų įvertinti bendrą keliautojo sveikatos būklę ir patarti, kur galima pasiskiepyti.

Kokia vakcina, apsauganti nuo infekcinių ligų, skiriama, priklauso nuo daugelio veiksnių: keliautojo amžiaus ir sveikatos būklės, kelionės trukmės, ankstesnių skiepų.

Be privalomų skiepų, specialistai keliautojams rekomenduoja pasiskiepyti nuo hepatito A ir B, pasiutligės, gripo.

Informacija apie visus skiepus įrašoma į tarptautinį skiepų pasą. Pasas pradeda galioti po dešimties dienų. „Įvažiuojantieji į kai kurias Afrikos ir Pietų Amerikos šalis privalo parodyti šį tarptautinį skiepų pasą. Be jo į šalį keliautojai nėra įleidžiami“, – aiškino Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro gydytoja Aušra Bartulienė.