Lapkričio 15 dieną 36 metų klaipėdietė Rasa Moonson namuose pasijuto blogai.
„Ji atsisėdo į fotelį, ėmė mėlti. Puoliau skambinti greitajai. Budėtoja, sužinojusi, kad moteris laukiasi, tik nusijuokė: esą vyras nežino, kaip atrodo gimdyvės, tad turėtų išgerti valerijonų ir kantriai laukti medikų. Žmonos būklė vis blogėjo, negalėjau ramiai žiūrėti – skambinau, raginau paskubėti.
Išgirdau, kad pernelyg skubinu – greitajai toli važiuoti. Netoli mūsų namų greitoji pasiklydo – išbėgau į kiemą su kaimynu jos pasitikti“, – pasakojo Askoldas Moonsonas.
Atvykusi į namus greitosios pagalbos gydytoja nėščiąją rado ištiktą klinikinės mirties, bandymas ją atgaivinti buvo nesėkmingas.
Vadina nenuspėjama
Klaipėdos miesto greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis teigė, kad gydytojų brigada į įvykio vietą išskubėjo tepraėjus minutei nuo gauto pranešimo.
„Gydytojų mums trūksta, laimė, tuo momentu brigada buvo laisva. Gatvėse buvo pats pikas, tačiau greitoji nuvažiavo greitai. Medikai moterį rado ištiktą klinikinės mirties ir pradėjo gaivinti. Tai darė valandą, deja, jos išgelbėti nepavyko“, – sakė R.Juodviršis.
Klaipėdos universitetinės ligoninės, kurioje buvo stebima R.Moonson, vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis teigė neabejojąs nėščiąją stebėjusios gydytojos N.Radziminskienės kvalifikacija ir sakė, kad pacientės mirtis nesusijusi su nėštumu.
„Ekspertai nustatė, kad R.Moonson vaisiaus nepernešiojo, jos mirtis su nėštumu nesusijusi. Ji reguliariai tikrinosi, niekuo nesiskundė, visi planiniai tyrimai jai atlikti jie nieko įtartino nerodė. Aortos plyšimas – senyviems žmonėms būdingų ligų pasekmė. Pacientė buvo jauna moteris, medikė negalėjo to įtarti, juolab kad ji niekuo nesiskundė“, – sakė V.Janušonis, pabrėždamas, kad ūmių mirčių pasaulyje būna pakankamai daug, jų neįmanoma nuspėti.
Tačiau A.Moonsonas įsitikinęs, kad kalta žmonos nėštumą stebėjusi gydytoja. Laukdama kūdikio R.Moonson duso, jai buvo sunku judėti.
Vyriškis stebėjosi, kodėl gydytoja nepaguldė žmonos į ligoninę, kad ji būtų stebima specialistų. Jį kamuoja klausimas, kodėl medikai nepastebėjo ilgai besivystančios ligos – gal, gal buvo galima išgelbėti Rasą ar kūdikį, nėščiąją paguldžius į ligoninę.
Vidinis kraujavimas
Pasak Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus vadovo Diomeno Vitkaus, atlikusio R.Moonson skrodimą, tiesioginė nėščiosios mirties priežastis – vidinis nukraujavimas.
„Kol kas negalima galutinai atsakyti, kokios priežastys jį sukėlė. Ne viskas gali būti matoma plika akimi. Atliekami tyrimai, mat daug pakitimų audiniuose galima įžiūrėti tik mikroskopu ir kitais prietaisais. Atsakymų gali tekti laukti iki mėnesio“, – sakė „Valstiečių laikraščiui“ D.Vitkus.
Anot jo, žmogaus savijauta – labai subjektyvus dalykas.
„Lėtinės ligos gali progresuoti be simptomų, gali jų būti ir daugybė. Sveikata nesiskundę žmonės patiria infarktus, insultus. Juk diagnozavus trečios stadijos vėžį negalvojama, kad žmogus ligi tol nesirgo – tik nejuto ligos simptomų“, – sakė D.Vitkus, pastebėdamas, kad mūsų sveikatos apsaugos sistemoje visapusiai profilaktiniai tyrimai daromi labai retai, jie skiriami vadovaujantis sveiku protu, kai tai daryti ragina žmogaus savijauta, t. y. ligos simptomai.
O ką rodė nėščiąją kamavęs dusulys? „Jis kamuoja daugumą nėščiųjų antroje nėštumo pusėje.Vaisius kelia į viršų vidaus organus ir diafragmą, todėl sunku kvėpuoti. Beveik visos nėščiosios patiria daug nelengvų būsenų, bet motinystė – toks gamtos stebuklas, kad gimus kūdikiui moterys vargus greitai pamiršta“, – sakė D.Vaitkus.
A.Moonsonas neslepia dėl žmonos mirties kaltinąs medikus ir ketinąs kreiptis į teismą. Vyriškis atsišvietė žmonos medicinos kortelę, kurioje numatoma gimdymo data grubiai ištaisyta.
„Turiu sulaukti oficialių mirties išvadų. Rasa jautėsi gerai, nesiskundė sveikata, reguliariai tikrinosi moterų konsultacijoje. Negali būti, kad medikų stebėtam žmogui taip netikėtai, be jokių požymių trūktų aorta. Buvo sunkinančių aplinkybių: nėštumo metu Rasa priaugo 27 kilogramus, labai duso. Tik medikai nenori to žinoti, ieško galimybių paslėpti klaidas ar abejingumą“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė žmonos ir kūdikio netekęs vyriškis.
Jis abejoja, ar valstybė apskritai suinteresuota išsiaiškinti tokių mirčių priežastis ir nubausti kaltuosius.
A.Moonsonas gimė Klaipėdoje, yra estų kilmės, buvo jūreiviu, dabar verčiasi prekyba. Rasa buvo žinoma uostamiesčio siuvėja. Prieš porą metų susituokusi pora laukėsi pirmagimio, abiem ši santuoka buvo antroji.
Negyvas ir Jonavoje
Kita skaudi nelaimė įvyko Jonavoje. Justina Ratautienė, kuriai iki gimdymo buvo likusios 6 savaitės, pasijuto blogai ir nuvažiavo pas gydytoją.
Tačiau nėščiąją stebėjusi ginekologė neįžvelgė pavojaus, nuramino ją, kad viskas gerai, ir liepė vykti namo. Namuose po kelių valandų J.Ratautienei prasidėjo gimdymo skausmai.
Greitosios pagalbos medikai nespėjo nuvežti moters į ligoninę, ji namuose pagimdė negyvą kūdikį.
Pasaulinė sveikatos organizacija nedideliu mirtingumu laiko tokį, kai 100 tūkstančių gimdymų tenka mažiau nei 20 nėščiųjų ir gimdyvių mirčių. Lietuvoje pastaraisiais metais šis skaičius svyravo nuo 3,27 iki 19,9. Pagal šį rodiklį Lietuva nedaug teatsilieka nuo Prancūzijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos“, – sakė Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė Daiva Vaitkienė.
Gimdyvių mirtys
„Akušerinė pagalba šalyje beveik pasiekė išsivysčiusių šalių lygį, kūdikių mirtingumas Lietuvoje net mažesnis negu Europos vidurkis“, – teigė Kauno medicinos universiteto klinikų profesorė Rūta Nadišauskienė.
Į klausimą, ar R.Moonson ir jos vaisiaus nebuvo galima išgelbėti, medikai vengė atsakyti. Esą tai galima daryti tik labai nuosekliai ištyrus visas aplinkybes.
Pasak medikų, kiekviena nėščiosios ir gimdyvės, naujagimio mirtis yra atidžiai nagrinėjama specialistų komisijų bei Akušerių ginekologų draugijos posėdžiuose. Šios mirtys – vienas iš šalies išsivystymo požymių. Moters, juo labiau nėščiosios, sveikata priklauso ne tik nuo sveikatos priežiūros lygio, bet ir biologinių genetinių veiksnių, aplinkos, šalies ekonominio socialinio išsivystymo.
Priežastys?
„Pasaulyje kas minutę miršta moteris dėl nėštumo ir gimdymo komplikacijų, dauguma – besivystančiose šalyse. Teigiama, kad apie 75 proc. šių mirčių galima buvo išvengti“, – pabrėžė R.Nadišauskienė.
Daugiausia nėščiųjų ir gimdyvių miršta dėl nukraujavimo – 24 proc., infekcijos – 15 proc., nesaugaus nėštumo nutraukimo – 13 proc., aukšto arterinio kraujo spaudimo – 12 proc., neprogresuojančio gimdymo – 8 proc.
„Lietuvoje dauguma nėščiųjų ir gimdyvių miršta dėl su nėštumu nesusijusių priežasčių, dažniausiai ligų, kuriomis sirgo iki nėštumo“, – pastebėjo R.Nadišauskienė.
„Nėštumas paaštrina beveik visas ligas, kuriomis moteris sirgo. Visuomenė turėtų žinoti, kad nėštumas ir gimdymas yra natūralios, bet labai rizikingos fiziologinės būklės, nes komplikacijos gali vystytis žaibiškai. Dar nesukurti tyrimo ir gydymo metodai, užtikrinantys, kad visos nėščiosios ir gimdyvės be komplikacijų sulauktų sveikų naujagimių“, – sakė pašnekovės, pabrėždamos, kad laikas, per kurį nėščios moterys išnešioja vaisių, gali skirtis net keliomis savaitėmis. Lietuvoje, kaip daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, iki 41 normalaus nėštumo savaitės nėščiosios prižiūrimos ambulatoriškai, o suėjus 42 savaitei – guldomos į ligoninę.
Kasmet – po dvi
Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktorė Ramunė Navickienė sakė, kad nors nėščiųjų mirtys yra labai retas dalykas, jų tarnybos specialistams 2005 ir 2006 metais teko atlikti po du tokius tyrimus. Šiemet taip atliekami du.
„Artimiesiems labai sunku suvokti, kad nėščiąsias ar gimdyves gali ištikti žaibinė kraujo užkrėtimo forma ar kita staigi patologija. Jei moteris nesiskundžia, gydytojams nekyla minčių atlikti papildomų tyrimų. Medikų prašome labai dėmesingai vertinti nėščiųjų savijautą, kilus menkiausiam įtarimui, skirti papildomų tyrimų. Būtina raginti ir nėščiąsias būti labai atsakingas. Tirdami gimdyvių mirtis neretai pastebime, kad moterys nepakankamai galvojo apie save ir būsimą gyvybę – joms buvo siūlyta tirtis, važiuoti gimdyti į aukštesnio lygio gydymo įstaigą, bet jos nesutiko“, – sakė R.Navickienė, pabrėždama, kad be raštiško artimųjų sutikimo negali kalbėti konkrečiau, nes šie skaudūs faktai lengvai atpažįstami.
Užfiksuotos ne visos?
Beje, kaip šiemet tarnyba gali tirti dviejų nėščiųjų mirtis, jei, Statistikos departamento duomenimis, pernai tokių nebuvo? Pasak R.Navickienės, tokie tyrimai užtrunka ilgai, tad gali būti atkelti iš ankstesnių metų.
Tačiau kai kurie pavardžių pageidavę neskelbti medikai teigė, kad nėščiųjų mirtys gali ir nepatekti į nėščiųjų mirtingumo statistiką, esą viską lemia tai, kaip mirties priežastis suformuluota mirties liudijime.
D.Vitkus akcentavo, kad R.Moonson mirtis atskleidė dar vieną problemą – iki šiol neaišku,kas turėtų tirti akivaizdžiai nesmurtinės mirties namuose priežastis. Jei tai įvyksta gydymo įstaigoje, tiria jos specialistai, o jeigu namuose – net nėra reglamentuojama.
