Kol moderni procedūra bus prieinama ir Lietuvos gyventojams, E.Kavaliauskienė laukė dvejus metus. Kamuojama nuolatinės baimės apakti 81 metų pensininkė sulyso dvidešimčia kilogramų.
Ji su siaubu prisiminė rytą, kai pusryčiaudama pajuto, kad aptemo kairioji akis. Matyti ji galėjo tik pačiais pakraščiukais, o per vidurį juodavo dėmė. Moteris iškart kreipėsi į medikus, tačiau šie pranešė tik blogų žinių. Jai buvo diagnozuota akies gyslainės neovaskuliarizacija
„Visi gydytojai sakė, kad apaksiu. Tiesa, dar procentais skaičiavo kažkokias galimybes, bet aš viso to juk nesupratau“, – pasakojo pensininkė. Vėliau jai buvo pasiūlyta važiuoti gydytis į Rygą (Latvija), kur jau kuris laikas atliekamos fotodinaminės terapijos procedūros, tačiau moteris dėl pablogėjusios sveikatos būklės atsisakė ten vykti.
„Mane kamavo širdies veiklos sutrikimai. Vyras sunkiai vaikšto, todėl jis negalėjo manęs nuvežti. Be to į šalį kaimynę būtų tekę važiuoti kelis kartus, ieškoti, kur ten laikinai apsigyventi, tvarkyti krūvas popierių“, – aiškino kantriai procedūros laukusi E.Kavaliauskienė.
Negydant gresia aklumas
Žmonėms, sergantiems neovaskuliarizacija, sparčiau auga kraujagyslės po vidurine tinklainės dalimi, vadinama geltonąja dėme. Kai šios kraujagyslės ima kraujuoti arba pro jas prasisunkia skystis, žmogus apanka. Kurį laiką jis orientuojasi erdvėje, bet nei skaityti, nei žiūrėti televizoriaus, netgi telefono numerio surinkti žmogus nebegali.
Ši liga išsivysto dėl geltonosios dėmės degeneracijos, atsirandančios su amžiumi, ir dėl reto tipo trumparegystės, kai nenormaliai išauga akies obuolys. Tinklainės geltonosios dėmės degeneracija yra viena dažniausių pagyvenusių žmonių aklumo priežasčių.
„Atliekant fotodinaminę terapiją pacientui į veną suleidžiama specialios jautrumą šviesai didinančios medžiagos. Ji pasiskirsto kraujagyslėmis, taip pat patenka į akies dugną. Pašvietus lazerio spinduliu, vaistai yra suaktyvinami ir taip sunaikinamos naujos susidariusios kraujagyslės. O greta esantys audiniai nepažeidžiami. Paprastai žmogui reikalingi 3 ar 4 tokie gydymo seansai“, – aiškino pirmą tokią akių procedūrą lazeriu Lietuvoje atlikęs Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų centro gydytojas oftalmologas Andrius Cimbalas.
Gydytojas pabrėžė, kad tai yra tik regėjimo išsaugojimo, o ne gerinimo procedūra, kaip klaidingai įsivaizduoja kai kurie pacientai.
Siūlo paprastą testą
Lietuvoje žmonių, sergančių akies gyslainės neovaskuliarizacija, yra beveik 2 tūkst. Kasmet ši liga diagnozuojama dar daugiau nei dviem šimtams asmenų.
Ši liga pasireiškia vyresnio amžiaus, paprastai perkopusiems 65 metų slenkstį, žmonėms. Besivystančią ligą pastebėti sunku. Vienas pagrindinių požymių – iškreiptas vaizdas.
„Jeigu kyla įtarimų, paimkite paprastą languoto popieriaus lapą ir pažiūrėkite, ar visi langeliai atrodo vienodi. Jeigu vieni atrodo tarsi suspausti, o kiti – ištempti, gali būti, kad akies receptorius spaudžia naujos kraujagyslės ir vystosi neovaskuliarizacija“, – patarė gydytojas A.Cimbalas.
Brangūs vaistai
Neovaskuliarizaciją gydyti lazeriu pradėta tik prieš septynerius metus JAV. Lietuvos pacientai iki šiol buvo siunčiami gydytis į Rygą.
„Nenorėjome pirkti lazerio, kol ligonių kasos nepatvirtino, jog nupirks vaistus“, – sakė gydytojas A.Cimbalas. Vaistai brangūs, viena ampulė kainuoja maždaug 3,5 tūkst. litų. Vienam žmogui gali prireikti trijų ar keturių gydymo seansų. Palyginti su vaistais, pačios procedūros kaina nėra didelė – ji nesiekia nė šimto litų.
„Šiuo metu vaistų nupirkta tik šimtui procedūrų. Tačiau pacientų, kuriems jos reikia, yra keliskart daugiau“, – teigė A.Cimbalas.
Kol kas lazeriu galima padėti vos trečdaliui tinklainės neovaskuliarizacija sergančių žmonių. Tačiau medikai tikisi, kad netrukus galės padėti ir pacientams, kuriems diagnozuoti sunkesni šios ligos atvejai.
Tinklainės fotodinaminės terapijos procedūra šiuo metu atliekama tik Vilniuje, o netrukus šį gydymo būdą turėtų pradėti taikyti ir Kauno medikai.
