Beje, nors silpnose cigaretėse iš tiesų yra mažesnis nikotino kiekis, eksperimentai su gyvūnais įrodė, kad vėžį sukeliančios medžiagos neturi vadinamosios slenkstinės bazės, kada jų koncentracija tampa pavojinga. Todėl net ir mažas jų kiekis gali sukelti piktybinį naviką. Taigi medikė griežtai paneigė mitą, kad rūkyti silpnesnes cigaretes sveikiau negu stiprias.
Kol kas nėra duomenų, kurios plaučių vėžio rūšies diagnostika sudėtingesnė. Tačiau maži išgyvenamumo rodikliai susirgus šia liga medikams kelia didžiulį nerimą. Pasaulyje 5 metus gyvena 15-25 proc. pacientų, Lietuvoje – apie 9 proc.
„Šiandien nuo plaučių vėžio pasaulyje miršta daugiau žmonių nei nuo krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio kartu sudėjus“, – sako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. Saulius Cicėnas.
Taigi plaučių vėžys išlieka pagrindine mirčių dėl onkologinių ligų priežastimi, nors kai kuriose pasaulio šalyse, taip pat ir Lietuvoje, stebimas bendras sergamumo plaučių vėžiu mažėjimas. Pasak G. Smailytės, Lietuvoje mažėja plaučių vėžiu sergančių vyrų, tačiau moterų sergamumo ir mirtingumo rodikliai, nors ir nežymiai, didėja.
Dėl dar neaiškių priežasčių didėja jaunų nerūkančių moterų sergamumas plaučių vėžiu. Ši tendencija pastebima visose Europos šalyse.
2005 m. Lietuvoje plaučių vėžiu susirgo 1 301 vyrai ir 277 moterys. Preliminariais duomenimis, 2006 m. Lietuvoje I-II stadijos plaučių vėžio, kuris lengviau pasiduoda gydymui, diagnozuota apie 30 proc. ligonių.
85 proc. visų sergančiųjų plaučių vėžiu – rūkaliai. Įdomus faktas, kad skirtingų rasių pacientai nevienodai reaguoja į analogišką modernų chemoterapinį gydymą: Azijos šalių pacientų gyvenimo trukmė pailgėja du kartus daugiau negu europiečių.
