Anot Vilniaus universiteto pediatrijos centro vadovo prof. Vytauto Usonio, vakcinos efektyvumą patvirtino didelių grupių stebėjimai, kuriuos atlieka Nacionalinės sveikatos priežiūros organizacijos, pavyzdžiui, JAV Atlantos ligų kontrolės centras, Didžiosios Britanijos nacionalinis sveikatos priežiūros institutas, Pasaulinės sveikatos organizacija.

Pats medikas su šeima skiepijasi nuo gripo jau dešimtmetį. „Mes kasmet pasigauname kokią nors trumpalaikę infekciją, niekas netyrė – gal šis trumpas negalavimas ir yra gripas, tačiau svarbiausia, kad vakcina nuo gripo, ypač vyresnius žmones ir mažus vaikus iki penkerių metų, apsaugo nuo komplikacijų, kurios gali baigtis net mirtimi“, - įsitikinęs V. Usonis.

Anot mediko, tik skiepai padėjo išvengti kadaise mirtinų ligų, kurios nusinešdavo šimtus tūkstančių ar milijonus gyvybių. Pavyzdžiui, 2002-aisiais Lietuvoje išnyko poliomielitas. Beveik nebeliko tymų, kokliušo. Sergamumas hepatitu A maždaug prieš 15 metų buvo apie 200 susirgimų 100 tūkst. žmonių, dabar – mažiau nei 1 susirgimas 100 tūkst.

Daugiau naudos ar žalos?

Natūralaus gydymo centro gydytoja natūropatė Aiva Vaivarienė su šiais teiginiais nelinkusi sutikti. „Statistika apie vakcinos efektyvumą, mano manymu, pritempta. Mes turime kitokios patirties. Būna, ateina pas mus darbdavys ir guodžiasi, kad nors žmonės ir paskiepyti, jie vis tiek serga“, - tikino pašnekovė.

Anot A. Vaivarienės, gripo virusai labai greitai mutuoja, todėl vakcinos kūrėjai nespėja gaminti juos atitinkančių vakcinų. „Ar tik nedarome gamtai meškos paslaugos? Kuo daugiau atsiranda vakcinų, tuo greičiau atsiranda joms atsparūs virusai. Tad gal geriau persirgti gripu ir turėti natūralų imunitetą nei cheminį?“ – svarstė natūralios medicinos šalininkė.

A. Vaivarienė neneigia, kad skiepytis verta mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei turintiems chroniškų sveikatos negalavimų.

„Tačiau išsivysčiusiose, civilizuotose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoje, tikrai neskiepija visų iš eilės, kaip pas mus. Juk skiepai yra svetimas gyvulinės kilmės baltymas. Mes negalime žinoti, kaip jis paveiks mūsų imuninę sistemą. Gal tuo metu ji kovoja su kokia nors toksine medžiaga, alergenu, galiausiai su vėžinėmis ląstelėmis. Jei sukelsime jai dar didesnį stresą, tiesiog apsirgsime“, - įsitikinusi A. Vaivarienė.

„Jei liga yra mirtina, aišku, geriau pasiskiepyti. Tačiau jei ne – verta labai gerai pasverti, ar skiepas nepadarys daugiau žalos nei naudos. Kita vertus, tokia mirtina liga, kaip maras, buvo suvaldyta be skiepų. Jei šiuo metu ja ir sergama, jau nemirštama, kadangi per kartų kartas mums susiformavo natūralus imunitetas“, - tikino A. Vaivarienė.

Po skiepo – nei sergantis, nei sveikas

Homeopatė Vaidilutė Zakarauskienė dar kategoriškesnė. „Mano matytoje literatūroje nurodoma, kad vakcinos efektyvumas – vos per 40 proc. Kiek žinau, šiuometinė vakcina buvo gaminta pagal tai, koks gripo virusas vyravo pernai. Tai vakcinos nauda abejotina, nes vakcinos vadinamasis štamas retai kada sutampa su viruso atmaina. Be to, specialistai pastebi, kad pasiskiepijus maždaug po 2-3 savaičių imuninė sistema susilpnėja. Ši būsena gali užsitęsti net iki 4,5 mėn.“, - pasakojo pašnekovė.

Todėl pasiskiepiję žmonės dažnai skundžiasi visą šaltąjį sezoną sirguliavę. „Jie tarsi ir neserga, bet ir nesijaučia gerai“, - aiškino gydytoja.

Anot V. Zakarauskienės, pastebėta, kad žmonės, kurie pasiskiepija nuo gripo trečius metus iš eilės, sulaukia bene daugiausia komplikacijų ar net iš karto suserga gripu. Taip, pavyzdžiui, vienais metais nutiko Izraelyje senelių namų gyventojams. Homeopatės teigimu, net 95 proc. iš jų po skiepo susirgo gripu.

„Rasti duomenų apie skiepų sukeliamas komplikacijas labai sunku, nes čia cirkuliuoja dideli pinigai. Vis dėlto yra užfiksuota, kad 69 proc. atvejų pastebėtos vietinės reakcijos po skiepo (paraudimai, alergija) ir 26 proc. sisteminių sutrikimų – centrinės nervų sistemos slopinimas ar dirginimas, virškinimo sutrikimai, netgi epilepsija“, - tikino pašnekovė.

Nors Lietuvoje labai skatinami skiepytis pagyvenę žmonės, V. Zakarauskienė įsitikinusi, kad jiems vakcina yra mažiausiai efektyvi. Mat jų organizmas jau nebesugeba pagaminti pakankamai antikūnių, kurių pagrindų susidarytų imunitetas ligai.

Ar skiepytis pagyvenusiems žmonėms?

„Vis dėlto turėtume remtis įrodymais grįsta medicina. Daugybe tyrimų, kurie skelbiami rimtuose medicinos leidiniuose, įrodyta vakcinos nauda būtent šio amžiaus grupei, - prieštaravo Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centro direktoriaus pavaduotoja Nerija Kuprevičienė. - Iš tiesų pagyvenusių žmonių atsakas į vakciną gali būti silpnesnis, tačiau svarbiausia, kad jei vakcina ir neapsaugos nuo gripo, tai tikrai yra patikima apsauga nuo gripo komplikacijų, kurios ne vienam pagyvenusiam žmogui buvo mirtinos“.

Anot N. Kuprevičienės, nei viename rimtame pasaulio leidinyje nepateikiami įrodymais pagrįsti faktai, kad vakcina gali susilpninti imunitetą. „Taip pat dar nebuvo metų, kad vakcinacija būtų neveiksminga. Verta žinoti, kad vakcina apsaugo nuo 3 gripo virusų. Buvo atvejis, kai vienas iš jų neatitiko, tačiau net ir tada nuo kitų dviejų žmonės buvo apsaugoti“, - tikino pašnekovė.

Anot V. Usonio, po skiepo susirgti gripu neįmanoma, kadangi vakcinos sudėtyje nėra gyvo viruso. „Žmogus arba užsikrėtė gripu anksčiau, arba iškart po skiepo susirgo kuria nors kita virusine liga, nuo kurių vakcina neapsaugo. Suprantu, kad susirgusį po skiepo žmogų tuo įtikinti bus sunku“, - teigė pašnekovas.

Taigi skiepai kaip tik „treniruoja“ mūsų imuninę sistemą, kuri dėl vis sterilesnės mūsų aplinkos yra gerokai nusilpusi. Tuo tarpu kiekvienas susirgimas alina organizmą.

Patikrinti, kurie yra teisūs, yra tik vienas būdas: teks su savo organizmu eksperimentuoti patiems.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją